Ar visi jogurtai pagerins žarnyno būklę?

Gana dažnai žmonės pastebi jogurtinius gaminius, kurių etiketėse tvirtinama, kad juose esančios bakterijos gyvos patenka tiesiai į žarnyną. Ar tikrai tokie produktai stiprina mūsų organizmą?

Jei įdėmiau paskaitytumėte, kas parašyta etiketėje, pastebėtumėte, kad ten surašyti gaminyje esančių pieno rūgšties bakterijų arba bifidobakterijų pavadinimai. Jei šios bakterijos derėtų su jūsų žarnyne tarpsančiomis ir jos tarpusavyje galėtų sugyventi, tai iš šio gaminio tikrai verta tikėtis palankių rezultatų. Kitaip tariant sprendžiant pagal individualaus žarnyno būklę, ne visi jogurtai yra tinkami. Kodėl? Skaitykite toliau.

Visi tie mikroorganizmai, t.y. gerosios bakterijos, tokios kaip pieno rūgšties bakterijos arba bifidobakterijos, kurių nauda žmogaus organizmui yra didžiulė, dar vadinamos probiotikais. Rekomenduojama vartoti ir probiotikus ir prebiotikus. Pastarieji yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas ir viena iš sudedamųjų dalių, skatinančių tų bakterijų fermentų gamybą ir pagalbą mūsų sveikatai.

Papasakosime plačiau apie probiotikus. Tikintis visiškai išnaudoti žarnyno fermentų funkcionalumą, svarbu sustiprinti žarnyno bakterijas. Vienas iš būdų jas stiprinti – vartoti probiotikus, tokius kaip pieno rūgšties bakterijos arba bifidobakterijos.

Dr.OHHIRA® STANDARD 3 METUS FERMENTUOTAS 12 RŪŠIŲ GERŲJŲ BAKTERIJŲ KOMPLEKSAS N60 45 Eur. Įsigyti galima čia

Straipsnio pradžioje pabrėžėme, kad jogurte esančios bakterijos turėtų derėti su individualaus žmogaus žarnyno mikroflora. Taip yra todėl, kad kiekvieno žmogaus žarnyne gyvena daugybė įvairių mikroorganizmų, vadinamų gerosiomis bakterijos. Šių bakterijų suderinamumas su pačiu žarnynu ir jų fermentų ypatybėmis taip pat skiriasi kiekvieno mikroorganizmo atveju.

Štai keletas probiotikų pavyzdžių

-          Lactobacillus – plonosiose žarnose gyvenančių pieno rūgšties bakterijų rūšis. Dažniausiai randamos

pieno produktuose ir fermentiniuose daržovių gaminiuose. Šios bakterijos – pailgų lazdelių formos. Daugybė skirtingų Lactobacilus genties rūšinių atmainų naudojamos jogurtų gamyboje. Kiekviena atmaina turi individualių ypatybių. Pavyzdžiui, jau oficialiais tyrimais patvirtinta, kad Lactobacillus casei atmaina Shirota gali reguliuoti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir mažinti riziką susirgti vėžiu.

-          Bifidobacterium – bifidobakterijos, gyvenančios storojoje žarnoje. Dažniausiai terminas „gerosios

bakterijos“ asocijuojasi su pieno rūgšties bakterijos, tačiau tik 0,1 proc. visų žarnyno bakterijų sudaro pieno rūgšties bakterijos. Bifidobakterijos sudaro net 10 proc. ir yra pagrindinės gerosios bakterijos.

-          Kokai – rutulinės bakterijos. Jos nuo Lactobacillus ir bifidobakterijų atmainų skiriasi tuo, kad sugeba

reguliuoti žarnyno pusiausvyrą net tada, kai yra žuvusios.

Probiotiniai produktai dėl sudėtyje esančių gerųjų bakterijų sintetinamų fermentų suteikia begalinę naudą, pavyzdžiui, imuninės sistemos sužadinimas, žarnyno funkcijų normalizavimas, antibakterinis poveikis ir cholesterolio mažinimas. Tik kiekvienos atmainos bakterijos gamina savitus fermentus. Kitaip tariant, gaunama nauda priklauso nuo bakterijų atmainos. Išbandykite įvairias pieno rūgšties bakterijų atmainas, kurios priklauso Lactobacillus, bifidobakterijoms arba kokams, kad išsirinktumėte tik jums naudingiausias.

Jau kalbant apie probiotikus minėta, kad ne visos jų atmainos tinka individualaus žarnyno mikroflorai, todėl ir nauda iš jų mažai tikėtina. Nors probiotikai tiriami daugybę metų, tik pastarieji tyrimai parodė, kad kartais probiotikų kolonijos nesusidaro, net kai jie dera su žarnyno mikroflora, ir per porą dienų pasišalina iš žarnyno. Be abejo, probiotikai teikia didžiulę naudą žmogui. Būtina suprasti, kad tik nuolatinis probiotikų vartojimas pasiteisina, jei iš jų norima gauti naudos.

Taigi probiotikai ne visada yra naudingi žarnyno bakterijoms ir žarnyne jie išbūna ne ilgai. Dėl to vis labiau įsitvirtina prebiotikų vartojimas.

Žmogaus viduriuose gyvena skirtingų kombinacijų žarnyno bakterijos. Šios kombinacijos skiriasi dėl aplinkos, kurioje gyvename, mūsų valgymo įpročių ir gyvenamosios aplinkos, kai gimstame, mūsų gyvenimo būdo ir tų, kas mus supa didžiąją gyvenimo dalį. Visi mes turime skirtingas žarnyno bakterijų kombinacijas. Vien pieno rūgšties bakterijų, kolonizuojančių žmogaus žarnyną, priskaičiuojama keli šimtai skirtingų rūšių. Todėl  žarnyno bakterijų kombinacijų yra nesuskaičiuojama galybė. Net jei visi vartotume tuos pačius probiotikus, be jokios abejonės, jų teikiama nauda kiekvienam iš mūsų būtų skirtinga.

Kita vertus, prebiotikai yra gerųjų bakterijų maistas, padedantis joms sudaryti kolonijas ir gaminti fermentus. Iš jų didesnės ar mažesnės naudos gali gauti bet kuris žmogus. Norėdami subalansuoti pašlijusią žarnyno mikroflorą, kasdien turėtumėte vartoti ne vien probiotikus, bet ir prebiotikus. Sumažindinsime su keletu mitybos komponentų, kurie žinomi kaip prebiotikai.

-          Maistinės skaidulos: tai maistas žarnyno bakterijoms, kurių kolonijos veši storojoje žarnoje ir padeda joms gaminti fermentus. Maistines skaidulos būna dviejų rūšių: tirpios ir netirpios. Maistinės skaidulos atlieka ne vien žarnyno bakterijų maisto vaidmenį. Tirpiosios skaidulos, kurių gausu miežiuose, jūsų dumbluose ir batatuose, stabdo staigų cukraus lygio šuolį kraujyje, slopindamos cukraus pasisavinimą. Netirpiosios skaidulos, kurių randama laukiniuose ryžiuose, ankštinėse kultūrose ir šakniavaisiuose, turi ypatybę išsipūsti, sugerdamos žarnyne esančias medžiagas ir atliekas, padidinti išmatų tūrį, dėl kurio stiprėja žarnų sienelių spaudimas ir skatinamas tuštinimasis. Tačiau, esant tam tikrai žarnyno būklei, maistinių skaidulų vartojimas gali pabloginti situaciją.

-          Oligosacharidai: pastaraisiais metais dieta, kai ribojamas angliavandenių vartojimas, vis labiau populiarėja ir daug žmonių yra linkę mažinti angliavandenius savo racione. Sumažinto angliavandenių kiekio dieta yra veiksminga nutukimo ir cukraligės profilaktika. Tik nereikia pradėti labai riboti angliavandenių, esant įprastam mitybos racionui, nes angliavandeniai yra pagrindinis žarnyno bakterijų maistinių medžiagų šaltinis. Ypač atsparus krakmolas ir oligosacharidai, kurių yra ankštinėse kultūrose ir javuose (pavyzdžiui, ryžiuose), nėra įsisavinami žmogaus plonojoje žarnoje, todėl tampa storojoje žarnoje gyvenančių bakterijų maistu. Butiratas, kuris sintetinamas iš žarnyno bakterijų gaminamų fermentų, tampa didžiosios žarnos ląstelių energijos šaltiniu ir tai padeda išlaikyti sveiką žarnyną. Perteklinis angliavandenių vartojimas kelia bėdų organizmui, bet būtinai reikia vartoti tam tikrą jų kiekį. Pvz. Japonijos sveikatos, darbo ir gerovės ministerija yra nustačiusi, kad mažiausias kiekis kasdien suvartojamų angliavandenių turėtų būti 100 g – tai prilygsta dviem dubenėliams ryžių.

-          Omega – 3 riebalų rūgštys: gyvūninės kilmės omega – 3 riebalų rūgštys – tai iš žuvų gaunamos DHR (dokozaheksaeno rūgštis) ir EPR (eikozapentaeno rūgštis); augalinės kilmės omega – 3  riebalų rūgštis – tai alfa linoleno rūgštis, kurios sukaupta linų sėmenų ir perilų (juodųjų dilgėlių) sėklų aliejuje. Jos žarnyne veikia tarsi lubrikantai, palengvinantys tuštinimąsi ir sužadinantys gerųjų bakterijų pagamintus fermentus. Omega – 3 riebalų rūgštys netenka savo ypatybių kaitinamos ir būdamos šviesoje.

Jei labiau pasistengtume ir kartu su probiotikais vartotume prebiotikų, žarnyno bakterijos galėtų pagaminti daugiau mūsų organizmui naudingų fermentų.