Helicobacter pylori – kas tai?

Helicobacter pylori – tai skrandyje aptinkama bakterija. Šis bakterija yra ypatinga tuo, kad, priešingai nei daugelis kitų, yra prisitaikiusi gyventi skrandyje esančioje rūgščioje terpėje. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) duomenimis, šią bakteriją savo skrandžio gleivinėje nešioja didžioji žmonių populiacijos dalis (70-80 proc.), iš jų opalige suserga tik 10 proc. Daugelis gyvena, net nežinodami, kad ją turi, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad:

Helicobacter pylori sukelia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas tokias kaip eroziją, opaligę, lėtinį gastritą, adenokarcinomą. 

Opaligė dažnai kamuoja darbingo amžiaus žmones, kuri gali pažeisti skrandį arba dvylikapirštę žarną. Sergant skrandžio opalige skausmas juntamas vos tik pavalgius. Žmogų gali netgi supykinti. Sergant dvylikapirštės žarnos opalige pavalgius skausmas nurimsta, bet naktį pradeda įkyriai kamuoti alkio jausmas – taip opa primena apie save. Gali pasireikšti ir kitų simptomų, pvz., pykinimas, vėmimas, atsirūgimas rūgščiu turiniu ir pan.

Sergant skrandžio ligomis derėtų vengti pieno produktų, citrusinių vaisių, šokolado, gazuotų gėrimų vartojimo, pradėti skrandžio veiklą raminančių vaistų ciklą arba kaip alternatyva – gerti gydomąsias saldymedžio arbatas.Kada kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei pastebėsite nuolatinius simptomus, tokius kaip:

Stiprus ar nuolatinis pilvo skausmas (ypač didelis skausmas jeigu skrandis tuščias);

Sunkumas ryti;

Kruvinos ar juodos dervingos išmatos;

Pykinimas;

Apetito praradimas;

Dažnas raugėjimas;

Pilvo pūtimas;

Netyčinis svorio metimas;

Kruvinas ar juodas vėmimas ar vėmimas, panašus į kavos tirščius;

Nemalonus burnos kvapas;

Skrandžio testas PYLORI-Screen® 8.30 Eur. Įsigyti galima čia

Priežastys

H. pylori bakterijos gali būti perduodamos asmeniui tiesioginio sąlyčio su seilėmis, vėmimu metu ar per išmatas. H. pylori taip pat gali plisti per užterštą maistą ar vandenį.

Rizikos veiksniai

H. pylori bakterija susergama dar vaikystėje. Neretai šios infekcijos rizikos veiksniai yra susiję su gyvenimo sąlygomis vaikystėje, pavyzdžiui:

·       Gyvenimas perkrautomis sąlygomis. Didesnė H. pylori infekcijos rizika yra jei gyvenate namuose su daugeliu kitų žmonių.

·       Gyvenimas be patikimo švaraus vandens tiekimo. Švaraus, tekančio vandens tiekimas padeda sumažinti H. pylori riziką.

·       Žmonėms, gyvenantiems besivystančiose šalyse, kur gyvenimo sąlygos dažniausiai būna perpildytos ir antisanitarinės, yra didesnė H. pylori infekcijos rizika.

·       Gyvenimas su tuo, kuris turi H. pylori infekciją. Jei kas nors, su kuo gyvenate, turi H. pylori, labiau tikėtina, kad jūs irgi ją turite.

Komplikacijos

Su H. pylori infekcija susijusios komplikacijos:

Opos

H. pylori gali pažeisti skrandžio ir plonosios žarnos gleivinę arba sukelti atvirą opą. Apie 10 procentų žmonių,  turinčių H. pylori, išsivysto opa.

Skrandžio gleivinės uždegimas

H. pylori infekcija gali sudirginti jūsų skrandį ir sukelti uždegimą (gastritą).

Skrandžio vėžys

H. pylori infekcija yra stiprus tam tikrų skrandžio vėžio rūšių rizikos veiksnys.

Prevencija

Tose pasaulio vietose, kur H. pylori infekcija ir jos komplikacijos yra dažnos, gydytojai kartais atlieka H. pylori testą sveikiems žmonėms. Gydytojai vis dar ginčijasi, ar yra naudinga gydyti H. pylori, jei žmogus neturi infekcijos požymių ar simptomų.

„H. pylori“ tai sutrumpintas bakterijos pavadinimas, kilęs iš „Helicobacter“. „Helico“ reiškia, kad bakterijos yra spiralės formos. H. pylori yra prisitaikiusi gyventi atšiaurioje, rūgščioje skrandžio aplinkoje. Šios bakterijos gali pakeisti aplink save esančią aplinką ir sumažinti jos rūgštingumą, kad galėtų išgyventi. Spiralinė H. pylori forma leidžia jai prasiskverbti pro žmogaus skrandžio gleivinę, kur organizmo imuninės ląstelės negali jų pasiekti. Bakterijos gali trikdyti imuninį atsaką ir užtikrinti, kad jos nebūtų sunaikintos. Tai gali sukelti skrandžio sutrikimus.

Kaip diagnozuojamos H. pylori infekcijos?

Gydytojas paklaus apie jūsų ligos istoriją ir šeimos istoriją. Būtinai pasakykite gydytojui apie visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant visus vitaminus ar maisto papildus. Jei jaučiate pepsinės opos simptomus, gydytojas tikriausiai jūsų paklaus apie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimą (NVNU), pvz., Ibuprofeno, vartojimą.

Gydytojas taip pat gali atlikti daugybę kitų tyrimų ir procedūrų, kad patvirtinti diagnozę:

Fizinė apžiūra

Fizinės apžiūros metu gydytojas apžiūrės jūsų skrandį ir patikrins, ar nėra pilvo pūtimo ar skausmo požymių. Jie taip pat klausys, ar nėra neįprastų pilvo garsų.

Kraujo tyrimas

Jums gali tekti priduoti kraujo, kuris bus naudojamas H. pylori antikūnų nustatymui. Kraujas bus nusiųstas į laboratoriją analizei.

Išmatų testas

Gali prireikti išmatų mėginio, norint nustatyti H. pylori antigenus jūsų išmatose. Gydytojas jums duos indą (arba gali prireikti pirkti patiems), kurį galėsite pasiimti su savimi, kad surinktumėte ir laikytumėte išmatų pavyzdį. Kai konteinerį grąžinsite savo šeimos gydytojui (arba nunešte patys į laboratoriją ir atiduosite), jis nusiųs mėginį į laboratoriją analizei. Paprastai atliekant šį testą ir kvėpavimo takų testą, prieš bandymą turėsite nustoti vartoti tokius vaistus kaip antibiotikai ir protonų siurblio inhibitoriai (PPI).

Kvėpavimo testas

Kad nustatyti H. pylori bakteriją skrandyje, kvėpavimo testo būdu, nurysite preparatą, kuriame yra karbamido. Jei skrandyje yra H. pylori bakterijų, jos išskirs fermentą, kuris skaido karbamidą, ir išskiria anglies dioksidą, kurį tada nustato specialus prietaisas.

Endoskopija

Jei atliksite endoskopiją, gydytojas per burną į skrandį bei dvylikapirštę žarną panaudos ilgą, ploną instrumentą, vadinamą endoskopu. Endoskope yra kamera, kuri siųs atgalinius vaizdus į monitorių, kad gydytojas galėtų juos peržiūrėti. Bus apžiūrimos visos įtarimą keliančios vietos. Jei reikia, gydytojas papildomai atliks biopsiją. Specialiais įrankiais, naudojamais kartu su endoskopu, leis gydytojui paimti mėginius iš šių sričių.

Kokios yra H. pylori infekcijos komplikacijos?

H. pylori infekcija gali sukelti pepsines opas, o jos sukelti rimtesnių komplikacijų. Tokių kaip:

·       vidinis kraujavimas, kuris gali įvykti, kai pepsinė opa plyšta per jūsų skrandyje esančią kraujagyslę;

·       obstrukcija, kuri gali nutikti, kai kažkas panašaus į naviką blokuoja maisto keliavimą iš jūsų skrandžio tolyn;

·       perforacija, kuri gali įvykti, kai opa prasiskverbia pro skrandžio sienelę;

·       peritonitas, kuris yra pilvaplėvės ar pilvo ertmės gleivinės infekcija.

Kaip gydoma H. pylori infekcija?

Jei sergate H. pylori infekcija, kuri nesukelia jums jokių problemų, nėra padidėjusi skrandžio vėžio rizika, gydymas nesuteiks didelio pokyčio.
Skrandžio vėžys kartu su dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opomis kartais yra susijęs su H. pylori infekcija. Jei turite artimų giminaičių, sergančių skrandžio vėžiu arba turinčių tokių problemų, kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, gydytojas gali rekomenduoti gydymą. Gydymas gali išgydyti opą ir sumažinti riziką susirgti skrandžio vėžiu.

Vaistai

Paprastai turėsite vartoti dviejų skirtingų antibiotikų derinį kartu su kitu vaistu, mažinančiu skrandžio rūgštingumą. Mažinant skrandžio rūgštį, antibiotikai gali veikti efektyviau. Šis gydymas kartais vadinamas triguba terapija.

Kai kurie vaistai, vartojami gydant trigubą terapiją:

·       klaritromicinas

·       protonų siurblio inhibitoriai (PPI), tokie kaip lansoprazolas (Prevacid), esomeprazolas (Nexium), pantoprazolas (Protonix) arba rabeprazolas (AcipHex)

·       metronidazolas (7–14 dienų)

·       amoksicilinas (7–14 dienų)

Gydymas gali skirtis atsižvelgiant į ankstesnę ligos istoriją ir jei yra alergija kuriam nors iš šių vaistų. Po gydymo turėsite atlikti pakartotiną H. pylori tyrimą. Daugeliu atvejų infekcijai pašalinti reikia tik vienos rūšies antibiotikų, tačiau gali reikėti vartoti daugiau, naudojant skirtingus vaistus.

Gyvenimo būdas ir dieta

Nėra įrodymų, kad maistas ir mityba vaidintų svarbų vaidmenį užkertant kelią ar sukeliant pepsinę opą žmonėms, užsikrėtusiems H. pylori. Tačiau aštrus maistas, alkoholis ir rūkymas gali paskatinti skrandžio opos atsiradimą ir užkirsti kelią jai tinkamai išgydyti.

Ko galima tikėtis ilguoju laikotarpiu?

Daugeliui žmonių, užsikrėtusių H. pylori, infekcija nesukelia jokių simptomų. Tačiau jei jaučiate simptomus būtina kuo skubiau pasitarti su gydytoju. Gydymo metu gydytojas patikrins, ar jis veiksmingas. Priklausomai nuo jūsų amžiaus ir kitų medicininių problemų, gydytojas gali naudoti šlapimo ar išmatų tyrimą, kad patikrintų, ar jūsų gydymas veiksmingas.
Jei sergate ligomis, susijusiomis su H. pylori infekcija, jūsų sveikimas priklausys nuo ligos stadijos, nuo to, kaip greitai ji diagnozuota ir kaip ji gydoma. Norint sunaikinti H. pylori bakterijas, gali tekti atlikti daugiau nei vieną gydymo ciklą.
Jei po vieno gydymo infekcija vis dar išlieka, gali atsinaujinti pepsinė opa arba, rečiau, išsivystyti skrandžio vėžys. Labai nedaugeliui žmonių, užsikrėtusių H. pylori, išsivysto skrandžio vėžys. Tačiau jei šeimoje yra skrandžio vėžio atvejų, patartina ištirti ir esant poreikiui gydyti H. pylori infekciją.