Kad akys neprarastų žvitrumo

Kiekvienas žmogus mato kitaip. Tai priklauso nuo susiformavusios jo regėjimo sistemos ir nuo to, kaip jis, laikui bėgant, išmoko naudotis akimis. Deja, jei augdamas neišsiugdėte gerų regėjimo įgūdžių, vargsite visą gyvenimą. Tačiau, net jeigu jūsų regėjimo įgūdžiai geri, juos nesunku sugadinti. Regai kenkia stresas, prasta mityba, gyvenimo būdas ir, žinoma, senėjimas.

Akis turėtumėte pasitikrinti

SVARBU:

Jei sulaukėte penktos dešimties, labai svarbu, kad gydytojas patikrintų  jūsų akių dugną ir pamatuotų akių spaudimą. Šitaip jis gali aptikti glaukomą ir kataraktą – ligas, kurias gydyti lengviau, kai jos tik prasideda.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:

• Pradėjo peršėti akis;
• Netikėtai nusilpo ir neatsigauna regėjimas;
• Pradedate matyti šešėlius;
• Judinant galvą ar akis, akyse žaižaruoja.

Regėjimą išsaugosite, jei:

• Neskaitysite važiuodami automobiliu ar autobusu;
• Neskaitysite gulėdami;
• Neskaitykite esant prastam apšvietimui;
• Mažiau žiūrėsite televizorių, dirbsite kompiuteriu, skaitysite, žaisite mobiliais telefonais. 

Regėjimą padės išsaugoti akių mankšta

Jei jaučiate akių nuovargį ar norite jo išvengti, kasdien atlikite akių mankštą, kuri stiprina akių raumenis. Galite rinktis iš šių pratimų:

• 6 kartus stipriai užsimerkite;
• 6 kartus, nejudindami galvos, pažiūrėkite į viršų, žemyn, į dešinę, į kairę. Darykite tai lėtai ir ritmingai. Tą patį padarykite užsimerkę.
• Nejudindamos galvos sukite akis ratu 6 kartus pagal laikrodžio rodyklę ir 6 – prieš. Pratimus atlikite ir užsimerkę.
• 10 kartų sumirksėkite;
• 3 sekundes žiūrėkite į tolį, paskui 5 sekundes – pirštą, esantį per 30 cm nuo akių. Šį pratimą atlikite 6 kartus;
• Užmerkite vieną akį ir plačiai atmerkite kitą. Pakartokite kita akimi.

Po kiekvieno pratimo uždenkite akis delnais ir pailsėkite 2 – 3 minutes. 

Didžiausias akių priešas

Daug žmonių dabar kenčia nuo vadinamojo „kompiuterinio regos sutrikimo sindromo“, kurį sukelia naudojami skaitmeniniai prietaisai, mat net didelės raiškos ekranuose tekstas gali būti ne toks ryškus, kaip spausdintas, be to, į ekraną paprastai žvelgiame iš arčiau, nei turėtume, ir sutelkę žvilgsnį. Nuolatinė įtampa sukelia akies vidinio raumens, kuris vadinamas krumplynu, bei raumenų nuovargį.

Jeigu jūsų akys nėra sveikos (sergate astigmatizmu, toliaregyste, presbiotija), skaitmeniniai prietaisai pagilins šias ligas. Tačiau rega suprastėja beveik visiems, besinaudojantiems skaitmeniniais prietaisiais. Tai lemia kelios priežastys:

• Kiek laiko kasdien praleidžiate žiūrėdami į ekraną;
• Kaip arti akių yra ekranas;
• Kam naudojate prietaisą, pavyzdžiui, žaidimai akis vargina labiau nei teksto skaitymas ar naršymas internete;
• Retai mirksite;
• Ilgai žiūrite į ekraną ir darote trumpas pertraukas;
• Sergate akių ligomis – sausų akių sindromu, nekoreguotos refrakcijos ydomis, pavyzdžiui, astigmatizmu. 

Kompiuterinio regos sutrikimo sindromo požymiai:

• Paraudusios, sudirgusios akys;
• Sausos akys;
• Kai žiūrite į ekraną, vaizdas laikinai susilieja;
• Pakėlus akis nuo ekrano, prastai matote į tolį;
• Skauda galvą, kaklą ar pečius. 

Kaip išvengti žalingo skaitmeninių prietaisų poveikio?

• Taisyklingai įrenkite darbo vietą – rinkitės kėdę, kurios sėdynės aukštį ir atlošo kampą galėtumėt reguliuoti;
• Darbo vietą apšvieskite tinkamai – nei per ryškiai, nei per silpnai;
• Kompiuterio ekranas turi stovėti tiesai, per 45 – 70 cm nuo akių, šiek tiek žemiau jų lygio, kad į ekraną žiūrėtumėt truputį iš viršaus;
• Kompiuteriu dirbkite ne ilgiau kaip 4 valandas per parą. 

Sumažinti akių įtampą nesudėtinga

• Peržiūrėję kiekvieną puslapį, trumpam užsimerkite, paskui pamirksėkite;
• Kas 30 – 60 min. atsistokite, pasivaikščiokite – atsipalaiduos ne tik akys, bet ir stuburas, raumenys, sumažės galvos bei pečių skausmas;
• Padidinkite ekrane skaitomo teksto šrifto dydį;
• Nustatykite ekrano ryškumą ir kontrastą: rinkitės ne ryškiai baltą, o šviesiai pilką foną, naudokite filtrą, kuris slopina akinimą. Nuvalykite nuo ekrano dulkes;
• Naudokite didesnės raiškos ekraną. 

Jei matote gerai, bet kasdien bent keletą valandų praleidžiate prie kompiuterio ekrano, būtinai pasitikrinkite akis. Gydytojas gali pastebėti prasidedančią  ligą ir skirti tinkamą gydymą.

Kaip išvengti akių sausėjimo

Tikriausiai ne kartą yra buvę, kad akys parausta, ima bijoti šviesos, skauda. Tai ženklas, akims nepakanka drėgmės. Gamta sutvarkė taip, kad mūsų akis turi nuolat drėkinti ašarų plėvelė. Ji saugo akis ir nuo infekcijų.

Akys sausėja dėl:

• Karšto oro, vėjo, dulkių, dūmų, oro kondicionierių vasarą, o žiemą – šalčio, sausų patalpų;
• Senėjimo;
• Darbo ar žaidimo kompiuteriu, ilgo televizoriaus žiūrėjimo, nes nepakankamai mirksite. Normaliai žmogus sumirksi 12 – 15 kartų per minutę, o įsistebeilijus į ekraną užmirštame mirksėti;
• Kontraceptikų, vaistų nuo alergijos, slogos, kosulio, širdies, kai kurių kitų ligų;
• Hormonų pokyčių dėl nėštumo, menstruacijų, kūdikio žindymo, menopauzės;
• Kontaktinių lęšių;
• Įvairių akių uždegimų. 

Sausų akių požymiai:

• Paraudusios akys.
• Regėjimo sutrikimai.
• Sunku atsimerkti rytais.
• Išskyros iš akių.
• Sunkūs vokai.
• Niežtinčios akys.
• Akyse tarsi žvyro pripilta.
• Akina ryški šviesa.
• Skaudi akis mirksint.

Jeigu akys sausėja, visų pirmą kreipkitės į gydytoją, kad jis nustatytų priežastį ir , jei reikia, skirtų gydymą. Pasistenkite paisyti darbo ir poilsio režimo ir palaikyti optimalią oro temperatūrą bei drėgmę.