Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio

Susirgti gimdos kaklelio vėžiu labiausiai rizikuoja 25-60 metų moterys. Šis vėžys būna dviejų rūšių. Plokščialąstelinis vėžys dažniausiai išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės plokščiojo epitelio ląstelių, o vėžys, kuris išsivysto iš kaklelio kanalo liaukinio epitelio ląstelių, vadinamas adenokarcinoma. Šiuo vėžiu moterys serga daug rečiau nei plokščialąsteliniu.

Gimdos kaklelio vėžys atsiranda ne iš karto – iš pradžių ląstelės tik pakinta, tačiau jos nėra vėžinės. Tokią buklę gydytojai vadina ikivėžiniais pakitimais. Šios ląstelės gali išnykti, bet gali ir neišnykti – tada per 10-20 metų išsivysto vėžys. Tai ilgas laikas, kurio pakanka išgydyti gimdos kaklelyje aptiktą patologiją ir apsaugoti moterį, kad ji nesusirgtų vėžiu.

„SERGAMUMAS GIMDOS KAKLELIO VĖŽIU IR MIRTINGUMAS NUO ŠIOS LIGOS LIETUVOJE – VIENI DIDŽIAUSIŲ EUROPOJE.”

SVARBU!

· Gimdos kaklelio vėžį paprastai sukelia ten patekusi (dažniausiai per lytinius santykius plintanti) žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Yra daug tipų ŽPV. Pavojingiausi 16 ir 18 tipo virusai.

· Tam, kad išsivystytų vėžys, vien infekcijos nepakanka. Virusams turi padėti sveikatai nepalanki aplinka, hormonai, gyvenimo būdas, pavyzdžiui, jei dažnai keičiate lytinius partnerius ar rūkote.

· 5-20 proc. moterų yra užsikrėtusios ŽPV, tačiau, jei jums 20-25 metai, tikimybė, kad esate užsikrėtusi šiuo virusu, yra 20-80 proc.

· Kad esate užsikrėtusi ŽPV, tikriausiai nepajusite, nes infekcija nesukelia jokių nemalonių jutimų.

· Susirgti gimdos kaklelio vėžiu labiau rizikuojate, jei dažnai keičiate lytinius partnerius, nes nuo jų galite užsikrėsti ŽPV. Be to, tikėtina, kad, kuo ankščiau pradėsite lytinį gyvenimą, tuo daugiau lytinių partnerių turėsite ir kartu rizikuosite užsikrėsti.

TYRIMAI

· Gimdos kaklelio tepinėlio citologinis tyrimas, arba PAP testas. Tai – paprastas, nebrangus, neskausmingas ir veiksmingas tyrimas, padedantis nustatyti iki ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, ir vėžį.

Šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas specialia mentele ir šepetėliu arba šluotele nuo jūsų gimdos kaklelio ir nuo kaklelio kanalo gleivinės paviršiaus paims ląstelių, jas paskleis ant specialaus stikliuko ir, kad ląstelės neišdžiūtų ar nenusitrintų, stikliuką trumpam pamerks į spirtitą arba apipurkš specialiu fiksatoriumi. Tada tepinėlį nusiųs į laboratoriją, ten specialistai ląsteles nudažys ir mikroskopu ištirs, ar jos nepakitusos. Tokia procedūra vadinama gimdos kaklelio citologiniu tyrimu (PAP testu).

„TIK KARTĄ PER 10 METŲ ATLIKTAS PAP TESTAS TIKIMYBĘ SUSIRGTI GIMDOS KAKLELIO VĖŽIU SUMAŽINA 65 PROC.“

PAP skystųjų terpių tyrimas

Šis tyrimas, kaip ir paprastasis PAP testas, padeda nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir vėžį. Jam ląstelės imamos šluotele taip pat, kaip paprastam tepinėliui, tik paskui nuskalaujamos į skystį su fiksatoriumi. Laboratorijoje ląstelės specialia automatine įranga paskleidžiamos labai plonu sluoksniu. Tokį tepinėlį gali analizuoti ne tik gydytojams patologas, bet ir PAP testo tyrimo mašinos.

Iš nepanaudotos skystosios terpės gydytojai gali ištirti, ar jūs nesate užsikrėtusi ŽVP ir lytiškai plintančiomis infekcijomis (Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Ureaplasma urealyticum).

· ŽPV tyrimas. Šį tyrimą gydytojas jums rekomenduos, jei iš PAP tepinėlio patologas negalės nustatyti tikslios diagnozės, nes, pavyzdžiui, yra per mažai pakitusių ląstelių. Už šį tyrimą teks susimokėti.

Kaip pasirengti tyrimams:

· PAP testas turi būti atliekamas tarp menstruacijų. Geriausias laikas – praėjus 10-20 dienų nuo pirmos menstruacijų dienos.

· Maždaug 2 dienas prieš testą, turite neplauti makšties, nenaudoti spermicidinių kremų, putų bei gelių, vaginalinių vaistų, išskyrus tuos, kuriuos skyrė gydytojas.

Gydytojas, įvertinęs tai, kas nustatyta PAP testu, Jums rekomenduos pakartoti tyrimą arba atlikti ŽPV testą, kolposkopiją, biopsiją. Jei pakitimų nėra, tyrimą pasiūlys pakartoti po 3 metų.