Kraujo tyrimų reikšmės – ką reikia atkreipti dėmesį (II dalis)

Reguliarūs kraujo tyrimai yra vienas iš svarbiausių būdų stebėti savo bendrą fizinę savijautą. Atlikdami įprastinius tyrimus, galėsite pamatyti, kaip laikui bėgant keičiasi jūsų kūnas, ir priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.

Baltųjų kraujo kūnelių (WBC) skaičius. Taip pat žinomi kaip leukocitai, baltieji kraujo kūneliai yra pagrindinis organizmo imuninės sistemos komponentas. Didelis baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali rodyti infekciją, o mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali rodyti įvairias ligas, įskaitant ŽIV, leukemiją, hepatitą ir artritą.

Diferencinis baltųjų kraujo kūnelių skaičius

Laboratorijoje tiriami penki pagrindiniai baltųjų kraujo kūnelių komponentai ir jų santykis vienas kitam. Jei komponentai yra nesubalansuoti, tai gali reikšti infekciją, taip pat įvairias sveikatos būkles. Sveikos proporcijos kiekvienam yra:

Neutrofilai: nuo 40 iki 60 procentų viso. Neutrofilai, arba mikrofagai – tai grūdėtieji leukocitai, kurių citoplazmoje esančios granulės nusidažo neutraliais dažais. Jie sudaro apie 50-75 proc. ir yra patys judriausi iš visų leukocitų. Viename mikrolitre kraujo yra 3000-5000 neutrofilų.

Limfocitai: nuo 20 iki 40 proc. Limfocitai – leukocitų rūšis. Tai 5-17 μm skersmens rutulio formos ląstelės. Priklauso agranulocitams. T limfocitai užpuola ir sunaikina virusais užsikrėtusias ląsteles. Jie bręsta užkrūčio liaukoje. Kita limfocitų rūšis, B ląstelės, gamina antikūnus.

Monocitai: nuo 2 iki 8 proc. Monocitai – leukocitų rūšis. Tai didelės, 10-24 μm skersmens ląstelės su apvaliu arba skiltėtu branduoliu. Monocitai dalyvauja uždegiminėje reakcijoje. Bet koks sužeidimas skatina monocitų ir neutrofilų migravimą į pažeistą vietą.

Eozinofilai: nuo 1 iki 4 proc. Grūdėtieji leukocitai, kurių citoplazmoje esančios granulės nusidažo rūgščiais dažais. Jie sudaro 1-4 proc. visų leukocitų.

Bazofilai: nuo 0,5 iki 1 proc. tai grūdėtieji leukocitai, kurių citoplazmoje esančios granulės nusidažo šarminiais dažais. Skersmuo apie 8-10 mikrometrai, branduolį sudaro 2 segmentai, dažnai jo forma yra netaisyklinga.

Raudonųjų kraujo kūnelių (RBC) skaičius. Raudonieji kraujo kūneliai (RBC) perneša deguonį į viso kūno audinius, todėl jie yra svarbūs sveikam jo funkcionavimui. Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius įvertina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį individe – jei rezultatai rodo, kad jų skaičius viršija arba yra mažesnis už normalų lygį, tai gydytojui gali reikšti įvairias sveikatos būkles. Tačiau tokia testavimo forma negali tiksliai nustatyti pagrindinių pažeidimų priežasčių, o tai reiškia, kad tokiu atveju reikės atlikti papildomus tyrimus.

Hematokrito (Hct) testas. Tikrina, kokią kraujo dalį sudaro raudonieji kraujo kūneliai. Tai naudinga diagnozuojant anemiją, be kitų sveikatos būklių.

Hemoglobino (Hgb) tyrimas. Hemoglobinas yra raudonuosiuose eritrocituose esantis baltymas, kuris siunčia deguonį iš plaučių į kūno audinius. Hemoglobino tyrimas taip pat naudingas diagnozuojant anemiją, nes daugelis gydytojų teikia pirmenybę šiam tyrimui, o ne hematokrito tyrimui.

Vidutinio korpuskulinio tūrio (MCV) tyrimas. Vidutinis raudonųjų kraujo kūnelių tūris arba erdvė, kurią užpildo kiekvienas raudonasis kraujo kūnelis, matuojamas atliekant šį testą. Rezultatai už normos ribų gali būti anemijos ar lėtinio nuovargio sindromo požymis, be kitų sveikatos būklių.

Vidutinio korpuskulinio hemoglobino (MCH) tyrimas. Laboratorijoje tiriamas vidutinis hemoglobino kiekis, esantis kiekviename raudonajame kraujo kūnelyje. Didelis kiekis yra galimas anemijos požymis, o žemas – galimas netinkamos mitybos požymis.

Raudonųjų kraujo kūnelių pasiskirstymo pločio (RDW arba RCDW) tyrimas. Tikrina raudonųjų kraujo kūnelių pasiskirstymą, o ne jų tikrąjį dydį. Lygiai už normos ribų gali rodyti tokias ligas kaip anemija, netinkama mityba ir kepenų liga.

Trombocitų skaičius. Trombocitai yra mažos ląstelės, kurios padeda kraujui krešėti. Šis testas matuoja trombocitų kiekį kraujyje. Jei atliekant tyrimą nustatomas didelis skaičius, tai gali reikšti anemiją, vėžį ar infekciją, o mažas skaičius gali užkirsti kelią žaizdų gijimui ir sukelti sunkų kraujavimą.

Vidutinis trombocitų tūris (MPV). Tikrina trombocitų kiekį kraujyje. Mažas trombocitų kiekis gali sukelti kraujavimo sutrikimų, o didelis trombocitų kiekis gali padidinti asmens širdies priepuolio ar insulto riziką.

Išsamus medžiagų apykaitos skydelis (CMP). Išsamus medžiagų apykaitos skydelio testas, dar žinomas kaip chemijos skydelis, matuoja gliukozės kiekį organizme, skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, taip pat kepenų ir inkstų funkciją. Jį sudaro keli subtestai:

Šarminės fosfatazės testas. Šarminė fosfatazė yra fermentas, paprastai gaminamas kepenų ir kaulų ląstelėse. Rezultatai, viršijantys normalų lygį, gali rodyti kepenų pažeidimą ir kaulų problemas, tokias kaip rachitas ar kaulų navikai.

Aspartato aminotransferazės testas. Aspartato aminotransferazė yra fermentas, paprastai randamas eritrocituose ir raumenų audiniuose, taip pat širdyje, kasoje, kepenyse ir inkstuose. Šis testas matuoja šio fermento kiekį organizme, o rezultatai, viršijantys sveiką diapazoną, rodo įvairias sąlygas, įskaitant kai kurias vėžio rūšis, taip pat kepenų, širdies ar inkstų pažeidimus.

Kraujo karbamido azoto (BUN) tyrimas. Šis tyrimas matuoja azoto kiekį kraujyje. Didelis kiekis gali būti sukeltas inkstų pažeidimo ar ligos, o mažas kiekis gali būti netinkamos mitybos arba sunkaus kepenų pažeidimo požymis.

Kalcio testas. Šis testas matuoja kalcio kiekį kraujyje. Jei tyrimai rodo mažą kiekį, tai gali reikšti nepakankamą prieskydinių liaukų veiklą, nepakankamą kalcio kiekį jūsų mityboje arba vitamino D trūkumą ir kitas rečiau paplitusias ligas.

Didelis kiekis gali rodyti sąlygas, įskaitant pernelyg aktyvią prieskydinių liaukų veiklą, pernelyg didelį vitamino D papildymą, inkstų sutrikimus ir kitas priežastis, dėl kurių paprastai reikia tolesnio tyrimo. Norint tinkamai interpretuoti kalcio kiekį, dažnai reikia ištirti kitus parametrus, tokius kaip bendras serumo baltymas ir albuminas.

Chlorido testas. Šis testas matuoja chlorido kiekį organizme. Padidėjęs chlorido kiekis gali rodyti dehidrataciją, taip pat inkstų sutrikimus ir antinksčių disfunkciją.

Kreatinino testas. Kreatininas yra cheminių atliekų molekulė, kuri yra svarbi raumenų energijos gamybai. Padidėjęs kreatinino kiekis gali būti inkstų funkcijos sutrikimo požymis.

Cukraus kiekio kraujyje tyrimas nevalgius. Cukraus kiekį kraujyje lengvai paveikia neseniai valgytas maistas ar gėrimai. Todėl cukraus kiekis kraujyje nevalgius nustatomas mažiausiai šešias valandas nevalgius. Nenormalūs rezultatai, be kitų sveikatos sutrikimų, gali rodyti diabetą.

Fosforo testas. Laboratorija tiria fosforo kiekį kraujyje. Padidėjęs lygis gali rodyti inkstų ir prieskydinių liaukų problemas ir gali būti netinkamos mitybos ar piktnaudžiavimo alkoholiu požymis.

Kalio testas. Kalis padeda palaikyti ryšį tarp nervų ir raumenų, reguliuoja širdies veiklą ir palaiko raumenų funkciją. Diuretikai (medžiaga arba vaistai, vartojami šlapinimuisi padidinti) gali sumažinti kalio kiekį.

Natrio testas. Natris yra mineralas, kuris padeda nerviniams impulsams ir raumenų susitraukimams, taip pat subalansuoja vandens lygį. Nelygumai gali rodyti dehidrataciją, antinksčių sutrikimus, kortikosteroidus ir inkstų ar kepenų sutrikimus.

Lipidų plokštė. Lipidų skydelį sudaro įvairūs testai, naudojami skirtingų tipų trigliceridų (riebalų) ir cholesterolio kiekiui kraujyje matuoti.

Trigliceridų testas. Trigliceridų, riebalų, esančių kraujyje, tyrimai. Pažeidimai yra galimas širdies ligų ir kitų sveikatos sutrikimų rizikos veiksnys.

Apie kokius įprastinius testus ir kitus turėčiau paklausti?

Jei pasireiškia kokios nors ligos ar ilgalaikės būklės simptomai, apsilankykite pas gydytoją ir patikrinkite. Jie atliks fizinę apžiūrą ir praneš, kokius kraujo tyrimus jums reikės atlikti.

Jei norite paprašyti įprastinio kraujo tyrimo, dažniausiai reikia apsvarstyti:

pilnas kraujo tyrimas (BKT);

pagrindinis medžiagų apykaitos skydelis;

skydliaukės skydelis;

maistinių medžiagų tyrimai gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, pvz., geležies ar B grupės vitaminų, kiekiui nustatyti.

Kai kurie kiti testai, kurių galbūt norėsite, yra šie:

fermentų žymenys, jei jums gresia vėžys arba kitos sąlygos, pvz., cirozė, insultas ar celiakija;

lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) tyrimai, jei neseniai turėjote lytinių santykių be barjerinio metodo arba turėjote lytinių santykių su nauju partneriu.

Kaip dažnai turėčiau atlikti įprastinius kraujo tyrimus?

Kaip dažnai turėtumėte atlikti fizinį egzaminą, gali priklausyti nuo jūsų amžiaus, remiantis įvairių klinikinių organizacijų gairėmis:

nuo 18 iki 39 metų: ne rečiau kaip kas 5 metai;

40–49 metų amžiaus: kas 2–3 metus;

50 metų ir vyresni: kas 1–2 metus.

Jūsų gydytojas nuspręs, ar jums reikia kraujo tyrimų per fizinę apžiūrą.

Žmonėms, kuriems yra didesnė širdies ligų rizika, gali prireikti dažniau tirti lipidus.

Be to, jei jūsų kraujospūdis nuolat viršija 135/80, turėtumėte atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Vyresniems nei 50 metų žmonėms kasmet turėtų būti atliktas slapto kraujo tyrimas išmatose, kad būtų nustatytas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys.

Tačiau kai kurie gydytojai vis tiek gali pasiūlyti atlikti įprastinį kraujo tyrimą kasmetinio fizinio patikrinimo metu, o kai kuriais atvejais galbūt norėsite atlikti papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, kai:

Jaučiate neįprastus, nuolatinius simptomus. Tai gali būti bet kas nuo nuovargio ir nenormalaus svorio padidėjimo iki naujų skausmų.

Norite optimizuoti savo sveikatą. Žinodami įvairių kraujo komponentų, tokių kaip DTL ir MTL cholesterolio, lygius, galite pakoreguoti savo mitybą ar kūno apimčių planą, kad padidintumėte sveikus įpročius.

Norite sumažinti ligos ar komplikacijų riziką. Reguliarūs kraujo tyrimai gali anksti pastebėti beveik bet kokios ligos įspėjamuosius požymius. Daugelį širdies, plaučių ir inkstų ligų galima diagnozuoti atliekant kraujo tyrimus.

Pirmiausia pasitarkite su gydytoju, jei norite atlikti tam tikrus tyrimus arba leisti juos atlikti dažniau nei kartą per metus.

Kur galėčiau atlikti kraujo tyrimą?

Yra įvairios vietos, kuriose siūlomos laboratorinės paslaugos, įskaitant kraujo tyrimą. Daugumoje ligoninių yra laboratorija, kurioje galite apsilankyti ir atlikti tyrimus.

Papildomos kraujo tyrimo vietos gali būti:

Privačios laboratorijos. Ligoninės gali naudoti privačias laboratorijas, kad iš savo laboratorijų iškeltų kai kuriuos tyrimus arba tais atvejais, kai reikalingas specializuotas tyrimas. Dažnai pagal sveikatos draudimo planus reikės naudoti konkrečią laboratoriją, kuri yra jų tinkle, kad būtų atliktas tyrimas.

Priežiūros taškas. Čia aprašomos situacijos, kai gali tekti atlikti kraujo tyrimą, kad ir kur gautumėte medicininę priežiūrą. Įprastais atvejais tai paprastai apima jūsų gydytojo kabinetą susitikimo metu. Tai taip pat gali apimti bandymus, atliekamus greitosios pagalbos automobilyje gabenimo metu arba, pavyzdžiui, kruiziniame laive ar karinėje klinikoje.

Tiesioginės prieigos testavimas. Taip pat žinomas kaip tiesioginis vartotojui, jis leidžia užsisakyti savo testą be gydytojo siuntimo. Tyrimas atliekamas specialiai šiam tikslui įrengtoje laboratorijoje.

Namų testavimas. Kai kuriuos testus iš patikimo šaltinio galite gauti vaistinėje ir atlikti juos namuose. Kai kuriems tyrimams gali prireikti recepto, o kiti gali būti įsigyti be recepto. Tai gali apimti tokius dalykus kaip gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas diabetu sergantiems žmonėms arba slapto kraujo išmatose tyrimas, kuriuo tikrinamas gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys.

Kodėl kai kuriems kraujo tyrimams reikia nevalgyti?

Visame, ką valgote ir geriate, yra vitaminų, baltymų ir kitų maistinių medžiagų, kurios gali sukelti susijusius lygius, todėl Jūsų kraujo rodikliai laikinai padidės arba sumažės.

8–12 valandų badavimas padeda užtikrinti, kad kraujo tyrimo rezultatuose nebūtų šių kintamųjų, todėl tyrimo rezultatai bus kuo tikslesni.

Kai kurie įprasti testai, kuriems gali prireikti nevalgius, yra šie: cholesterolio tyrimai, cukraus kiekio kraujyje tyrimai, kepenų funkcijos tyrimai, inkstų funkcijos tyrimai, pagrindinė medžiagų apykaitos skydelis, gliukozės tyrimai.

Kiek laiko užtrunka norint gauti rezultatus?

Gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, kol rezultatai bus pasiekiami. Štai apžvalga, kiek laiko gali užtrukti kai kurie įprasti testai:

pilnas kraujo tyrimas (CBC): 24 val

pagrindinė metabolinė panelė: 24 val

pilna metabolizmo panelė: nuo 24 iki 72 valandų

lipidų skydelis: 24 valandos

Laikas gali priklausyti nuo konkrečios laboratorijos, kurioje atliekate tyrimą, ir nuo to, kiek tyrimų atliekate vienu metu. Jei užsisakysite kelis testus, galite negauti visų rezultatų, kol nebus atlikti visi testai.

Kartais laboratorija paskelbs rezultatus tik jūsų gydytojui, kuris juos peržiūri ir paskelbs jums.

Kaip skaityti kraujo tyrimo rezultatus

Nors kiekviena laboratorija ar bandymus teikianti įmonė savo rezultatų ataskaitas gali sudaryti skirtingai, visose jose turi būti tos pačios sudedamosios dalys, kurias įpareigoja teisės aktai.

Kai kurie iš jų gali būti administracinio turinio, pvz., kraujo tyrimą atlikusio asmens vardas, pavardė, tyrimo data ir tyrimą užsakiusio gydytojo vardas ir pavardė. Norėdami suprasti rezultatus, galite ieškoti šio patikimo šaltinio:

Kiekybinio tyrimo rezultatas. Rezultatai paprastai rašomi skaitiniais tais atvejais, kai testu buvo matuojamas kažko kiekis. Pavyzdžiui, jei testu buvo matuojamas cholesterolio kiekis kraujyje.

Nenormalūs žymekliai. Dažnai laboratorijos ataskaitoje yra tam tikras žymeklis, leidžiantis žinoti, ar rezultatas yra už įprasto intervalo, todėl yra nenormalus. Pavyzdžiui, galite matyti raidę H, nurodant aukštą lygį, raidę L, rodančią žemą lygį, arba akronimą WNL, reiškiantį „normaliose ribose“. Jei jūsų rezultatai bus labai neįprasti, tekste galite matyti žvaigždutę ir keletą papildomų komentarų. Tokiu atveju paprastai jums paskambins gydytojas.

Atskaitos diapazonas. Kiekviena laboratorija turės savo atskaitos diapazoną kiekvienam tyrimo tipui. Paprastai šis atskaitos diapazonas bus įrašytas jūsų laboratorijos ataskaitoje šalia jūsų rezultato skaitinės reikšmės, kad galėtumėte matyti, kurioje diapazono dalyje yra jūsų rezultatas.

Kokia yra įprasta kraujo tyrimo procedūra?

Slaugytoja arba technikas dažniausiai atlieka kraujo tyrimą laboratorijoje arba gydytojo kabinete. Procedūra trunka vos kelias minutes.

Norėdami atlikti kraujo tyrimą, slaugytoja:

Išvalo vietą ant rankos, iš kurios jie ims kraują.

Prie žasto pririš juostelę, kad venos būtų geriau matomos, ir paprašo suspausti kumštį.

Prie vamzdelio pritvirtintą adatą švelniai įkiša į veną, kad patrauktų kraują.

Nuima adatą nuo odos ir nuima juostelę nuo rankos, kai rinkimas baigtas.

Dūrio vietą uždenkite tvarsčiu arba švaria vata ir medicinine juostele.

Įprastų kraujo tyrimų rizika yra labai maža, tačiau gali būti:

jausti nedidelį skausmą ar diskomfortą įdūrus adata;

alpimą nuo kraujo netekimo;

venų punkcija.