Krūties vėžio prevencija

Statistiniai duomenys liūdina: vėžiu serga viena iš trijų ir viena iš keturių moterų. Lietuvoje kasmet vėžių serga net 18 tūkst. Žmonių, iš jų daugiau kaip 8,5 tūkst. – moterys. Plintanti liga verčia susirūpinti mokslininkus, sveikatos apsaugos organizatorius, specialistus bei politikus.

Prevencija	Priemonės, tyrimai	Amžius	Periodiškumas
KRŪTIES VĖŽIO	Krūtų savityra	Nuo 16 – 18 metų, kai moteris lytiškai subrendusi, iki gyvenimo pabaigos	Kiekvieną mėnesį iškart po mėnesinių (tuo laiku naviką lengviausia apčiupti), kai mėnesinių nebėra, geriausia krūtis apčiupti tą pačią kiekvieno mėnesio dieną
	1. Krūtis apžiūri ir apčiuopia šeimos gydytojas, akušeris ginekologas, onkologas specialistas. 2. Po apžiūros kitus tyrimus – krūtų echoskopiją, mamografiją, magnetinio rezonanso tomografiją – gydytojas skiria individualiai, atsižvelgdamas į krūtų pokyčius ir moters amžių.	Nuo 18 iki 19 metų	Kartą kas 2 metus
		Nuo 19 metų iki gyvenimo pabaigos	Kartą per metus
	Krūtų tyrimas ultragarsu (UG)	Tinkamesnis jaunų, dar mėnesinėmis sergančių moterų krūtims tirti. Kartais gali būti skiriamas ir vyresnėms	Kai rekomenduoja krūtis apžiūrėjęs gydytojas
	Mamografija (MG) – krūtų tyrimas rentgeno aparatu	Tinkamesnis vyresni amžiaus moterų krūtims tirti. Kartais gali būti skiriamas ir jaunoms.	Kai rekomenduoja krūtis apžiūrėjęs gydytojas
	Pagal krūtų vėžio atrankinės patikros programą apdraustosioms privalomuoju sveikatos draudimu nemokamai atliekamos profilaktinės momogramos	50 – 69 metų moterims	Kartą kas 2 metus
	Krūtų magnetinio rezonanso tomografija (MRT)		Rekomendavus gydytojui radiologui
GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO	Profilaktinė ginekologo apžiūra	Iki 18 metų	Pradėjus lytinį gyvenimą arba kai yra nusiskundimų ir parodymų
	Profilaktinė ginekologo apžiūra	Nuo 18 metų	Jei nėra nusiskundimų – kartą per metus
	Pagal atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą apdraustosioms privalomuoju sveikatos draudimu nemokamai atliekamas citologinis tepinėlis (PAP testas)	25 – 60 metų	Kartą per 3 metus
	PAP testas	Nuo 18 iki 25 metų ir vyresnėms kaip 60 metų moterims, kurios nepatenka į atrankinės patikros programos grupę	Profilaktinės ginekologo apžiūros metu pagal poreikį
	Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) gimdos kaklelyje tyrimas	Bet kokio amžiaus	Profilaktinės ginekologo apžiūros metu pagal poreikį
	Mergaičių skiepijimas nuo ŽPV	Nuo 11 metų iki lytinių santykių pradžios	Nemokamai skiepijama nuo 2016 m rugsėjo 1 d.
STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO	Prevencinė atrankinė patikros programa (slapto kraujo išmatose nustatymo imunohistocheminiu būdu testas – iFOBT)	Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems 50 – 74 metų asmenims, neturintiems nusiskundimų dėl žarnyno, iFOBT atliekamas nemokamai	Kai iFOBT neigiamas, testas kartojamas kas 2 metus, jei – teigiamas pacientas siunčiamas kolonoskopijai
	Kolonoskopija pagal programą (aptikus pakitimų, atliekama biopsija ir paimama audinių tirti mikroskopu)	Atlikus iFOBT pagal programą ir aptikus slapto kraujo išmatose	Jei pakitimų nerandama, iFOBT atliekamas ne ankščiau kaip po 10 metų. Jei nustatoma storosios žarnos patologija, šeimos gydytojas siunčia pas specialistą konsultacijai
	Testai slaptam kraujavimui iš žarnyno aptikti (FOBT, iFOBT)	Esant nusiskundimų, specialistui rekomenduojant	Pagal poreikį
	Rektoskopija, sigmoskopija, kolonoskopija	Specialistui rekomendavus	Pagal poreikį
ODOS VĖŽIO	Savityra	Bet kokio amžiaus	Kas mėnesį
	Šeimos gydytojo apžiūra	Bet kokio amžiaus žmonėms	Kartą per 2 metus, jei nėra rizikos veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus
	Jei randama odos pokyčių ir skiriama dermatovenerologo ar onkologo specialisto konsultacija	Bet kokio amžiaus žmonėms	Specialistui rekomendavus

Kaip išvengti krūties vėžio?

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, iš onkologinių ligų moterys dažniausiai serga krūties vėžiu. Liga atsiranda, nes dėl rizikos veiksnių krūties audinio ląstelėse vyksta pokyčių, pažeidžiama genetinė informacija ir ląstelės pradeda nekontroliuojamai bei neribotai daugintis, kol susiformuoja ląstelių sankaupa - navikas. Krūties vėžys gali atsirasti ir dėl to, kad iš savo artimųjų paveldėjote pakitusius genus, tačiau dėl šios priežasties vėžys išsivysto tik 5 - 10 proc. moterų.

"KASMET KRŪTIES VĖŽYS NUSTATOMAS MAŽDAUG 1500 ŠALIES MOTERŲ, O NUO ŠIOS LIGOS MIRŠTA APIE 550 MOTERŲ. TAČIAU, JEI KRŪTIES VĖŽYS NUSTATOMAS ANKSTI, ESANT PIRMAI STADIJAI, 95 PROC. MOTERŲ PAGYJA."

SVARBU:

Krūties vėžys neatsiranda staiga - praeina 5 - 10 ar daugiau metų, kol nesveikos ląstelės suformuoja naviką.
Iš pradžių navikas būna nedidelis, apčiuopti sunku ir jo nepajusite, nes liga nesukelia jokių simptomų.

Krūtų savityra

Kiekviena moteris turėtų išmokti krūtų savityros, nes, nuolat stebėdama savo krūtis, ji gali greitai pajusti atsiradusius pokyčius. Žinoma, savityra neatstoja mamografinio ar ultragarsinio tyrimo arba gydytojo apžiūros, tačiau galite pati aptikti ir ankstyvosios stadijos piktybinį naviką ar kitokių darinių, kuriuos reikia gydyti, nes juose laikui bėgant gali rastis vėžys.

Nepakanka vien apčiuopti krūtis. Svarbu jas ir apžiūrėti, nes tik šitaip galima pastebėti, kad vidun įsitraukė krūties oda ar spenelis,krūties padėtis nebe tokia kaip ankščiau, atsirado išskyrų iš spenelio ar kitokių pokyčių.

Jei pastebėjote, kad kažkas pasikeitė, nedelsdama kreipkitės į šeimos gydytoja ar ginekologą - jie jus apžiūrės ir nusiųs atlikti reikiamus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.

Tyrimai

Pagrindiniai gydytojų atliekami diagnostiniai krūtų tyrimai yra apžiūra ir apčiuopa, tyrimas ultragarsu, mamografijam magnetinio rezonanso tomografija. Atsižvelgdami į jūsų amžių, apžiūros ir apčiuopos rezultatus ir jau atliktų tyrimų išvadas, gydytojai spręs, kuriuos dar tyrimus atlikti. Krūtyje aptikę darinių, kuriuose galėtų būti vėžio užuomazgų, atliks jų punkcinę biopsiją ir ištirs gautą medžiagą.

"PROFILAKTINIŲ KRŪTŲ TYRIMŲ TIKSLAS - NUSTATYTI DAR NEAPČIUOPIAMĄ VĖŽĮ. TADA JUS BUS GALIMA IŠGYDYTI"

Mamografija. Lietuvoje, siekiant aptikti ankstyvos stadijos krūties vėžį, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms moterims vykdoma atrankinės mamografinės patikros programa. Ji bus atlikta jei:

jums 50 - 69 metai, nes tokio amžiaus moterys labiausiai rizikuoja susirgti krūties vėžiu,
siuntimą atlikti abiejų krūtų mamogramas išduos šeimos gydytojas,
jei gydytojai radiologai mamogramose pokyčių neaptiks, kitas mamografinis tyrimas turės būti atliktas po 2 metų iki jums sukaks 70 metų,
jei gydytojai aptiks pokyčių, atliks kitus krūtų tyrimus,
jei nustatys vėžį - gydys.

Mamogramos vertinamos pagal BIRADS sistemą (angl. Breast Imaging Reporting and Data System). Tai - Amerikos ragiologų draugijos priimtas metodas, kuris gydytojams padeda kuo tiksliau nustatyti ligą.

Reikšmės

Kategorija	Vertinimas	Vėžio tikimybė %	Rekomendacija
BI – RADS I	Norma	0	Patikra po 2 metų
BI – RADS II	Gerybiniai	0	Patikra po 2 metų
BI – RADS III	Galbūt gerybiniai	>2	Stebėjimas – rekomenduojama pakartoti mamografiją po 3 – 6 mėn.
BI – RADS 0	Reikia papildomo tyrimo (pvz., tyrimo ultragarsu, nes vieno tyrimo nepakanka) arba kartoti mamogramą (pvz., atliekant tyrimą pacientė sujudėjo)
BI – RADS IV	Galimai piktybiniai	20 – 95%	Biopsija
BI – RADS V	Piktybiniai	>95%	Biopsija
BI – RADS VI	Piktybiniai, kai piktybiškumas jau patvirtintas

SVARBU:

Jei mamogramų vertinimo rezultatas yra BI-RADS I ir BI-RADS II, mamografinis tyrimas pagal programą jums turi būti kartojamas po 2 metų.
Jei mamogramų vertinimo rezultatas yra BI – RADS III, BI – RADS IV, BI – RADS V, šeimos gydytojas jus turi nukreipti pas onkologijos specialistą konsultacijos ir tyrimų.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Vienas naujausių, teikiantis daug informacijos minkštųjų audinių tyrimas. Jis ypač tinka tirti jaunų moterų krūtis, kurių tankus liaukinis audinys. Šis tyrimas gali būti taikomas ir nustatant ligą, ir stebint, ar gydymas padeda. Atlikti MRT prasmingiau moterims, kurios turi didelę riziką atsirasti krūties vėžiui (pvz., kurių šeimoje naujos moterys susirgo šia liga). Tai brangus tyrimas ir prireikus jį skiria gydytojas radiologas, kai kitų tyrimų nepakanka.

Kaip išvengti gimdos kaklelio vėžio

Susirgti gimdos kaklelio vėžiu labiausiai rizikuoja 25-60 metų moterys. Šis vėžys būna dviejų rūšių. Plokščialąstelinis vėžys dažniausiai išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės plokščiojo epitelio ląstelių ir vėžys, kuris išsivysto iš kaklelio kanalo liaukinio epitelio ląstelių, vadinamas adenokarcinoma. Šiuo vėžiu moterys serga daug rečiau plokščialąsteliniu.

Gimdos kaklelio vėžys atsiranda ne iš karto - iš pradžių ląstelės tik pakinta, tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokią būklę gydytojai vadina iki vėžiniais pakitimais. Šios ląstelės gali išnykti, bet gali ir neišnykti - tada per 10 - 20 metų išsivysto vėžys. Tai ilgas laikas, kurio pakanka išgydyti gimdos kaklelyje aptiktą patologiją ir apsaugoti moterį, kad ji nesusirgtų vėžiu.

"SERGAMUMAS GIMDOS KAKLIO VĖŽIU IR MIRTINGUMAS NUO ŠIOS LIGOS LIETUVOJE - VIENI DIDŽIAUSIŲ EUROPOJE."

SVARBU:

Gimdos kaklelio vėžį paprastai sukelia ten patekusi (dažniausiai per lytinius santykius plintanti) žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Yra daug tipų ŽPV. Pavojingiausi 16 ir 18 tipo virusai.
Tam, kad išsivystytų vėžys, vien infekcijos nepakanka. Virusams turi padėti sveikatai nepalanki aplinka, hormonai, gyvenimo būdas, pavyzdžiui, jei dažnai keičiate lytinius partnerius ar rūkote.
5 - 20 proc. moterų yra užsikrėtusios ŽPV, tačiau jei jums 20 - 25 metai, tikimybė, kad esate užsikrėtusi šiuo virusu, yra 20 - 80 proc.
Kad esate užsikrėtusi ŽPV, tikriausiai nepajusite, nes infekcija nesukelia jokių nemalonių jutimų.
Susirgti gimdos kaklelio vėžiu labiau rizikuojate, jei dažnai keičiate lytinius partnerius, nes nuo jų galite užsikrėsti ŽPV. Be to, tikėtina, kad kuo ankščiau pradėsite lytinį gyvenimą, tuo daugiau lytinių partnerių turėsite ir kartu rizikuosite užsikrėsti.

Tyrimai

Gimdos kaklelio tepinėlio citologinis tyrimas, arba PAP testas. Tai - paprastas, nebrangus, neskausmingas ir veiksmingas tyrimas, padedantis nustatyti ir ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus, ir vėžį.

Šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas specialia mentele ir šepetėliu nuo jūsų gimdos kaklelio ir nuo kaklelio kanalo gleivinės paviršiaus paims ląstelių, jas paskleis ant specialaus stikliuko ir, kad neišdžiūtų ar nenusitrintų, stikliuką trumpam pamerks į spiritą arba apipurkš specialiu fiksatoriumi. Tada tepinėlį nusiųs į laboratoriją, ten specialistai ląsteles nudažys ir mikroskopu ištirs, ar jos nepakitusios. Tokia procedūra vadinama gimdos kaklelio citologiniu tyrimu (PAP testu).

Lietuvoje vykdoma atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa. Jeigu jums 25 - 60 metų ir esate apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, nemokamai 1 kartą kas 3 metus jums bus atliktas PAP testas. Radę pakitimų, gydytojai jus gydys, jei ne - kitas testas bus atliekamas po 3 metų.

PAP skystųjų terpių tyrimas

Šis tyrimas, kaip iri paprastas PAP testas, padeda nustatyti iki vėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir vėžį. Jam ląstelės imamos šluotele taip pat, kaip paprastam tepinėliui, tik paskui nuskalaujamos į skystį su fiksatoriumi. Laboratorijoje ląstelės specialia automatine įranga paskleidžiamos labai plonu sluoksniu. Tokį tepinėlį gali analizuoti ne tik gydytojas patologas, bet ir PAP testo tyrimo mašinos.

Iš nepanaudotos skystosios terpės gydytojai gali ištirti, ar jūs nesate užsikrėtusi ŽPV ir lytiškai plintančiomis infekcijomis (Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Ureaplasma urealyticym). Gimdos kaklelio ląsteles skystojoje terpėje galima ilgai saugoti ir prireikus atlikti papildomų tyrimų.

Kaip pasirengti tyrimams

PAP testas turi būti atliekamas tarp menstruacijų. Geriausias laikas - praėjus 10 - 20 dienų nuo pirmos menstruacijų dienos.
Maždaug 2 dienas prieš testą neplauti makšties, nenaudoti spermicidinių kremų, putų bei gelių, vaginalinių vaistų, išskyrus tuos, kuriuos skyrė gydytojas.