Ligos – be pavojaus signalo

Inkstai ir kepenys – lyg sudėtingos žmogaus organizmo laboratorijos. Tai skirtingi organai, atliekantys skirtingas funkcijas, tačiau turi ir vienijantį požymį. Susirgęs lėtine inkstų ar lėtine kepenų liga žmogus nejaučia jokio skausmo, kitų simptomų, o liga patyliukais ardo šiuos organus.  

Būtini tyrimai   

„Inkstų ligos labai klastingos, nes dauguma jų nesukelia sergančiajam jokių simptomų“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas profesorius Vytautas Kuzminskis.  

Žmogus turi du pupelės formą primenančius inkstus, kurie šalina iš organizmo nereikalingas medžiagas, skysčių perteklių, palaiko mineralų, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, gamina, skaldo daugybę hormonų ir kt. Inkstai kraują perfiltruoja ir išvalo net 40 kartų per parą. Kai inkstai pradeda blogiau funkcionuoti, organizme ima kauptis toksinės medžiagos, vystosi inkstų nepakankamumas. Žmogui nieko neskauda, lyg ir nėra jokių ligos požymių, o staiga vieną dieną išgirsta grėsmingą diagnozę – inkstų nepakankamumas. Medikams dažnai tenka skubiai suteikti pagalbą žmonėms, kai staiga nustoja veikti jų inkstai.

„Kiekvienas žmogus turėtų bent kartą per metus pasidaryti šlapimo tyrimą, kurį gali skirti šeimos gydytoja. Kas dvejus trejus metus – ultragarsinį tyrimą“, – ragina profesorius V. Kuzminskis.

Kas keleri metai reikėtų išsitirti kreatinino kiekį kraujyje. Kreatininas – medžiaga, kuri šalinasi iš organizmo per inkstus. Jeigu inkstai ima blogiau dirbti, jos kiekis kraujyje ima didėti. Taip pat rekomenduotina atlikti ultragarsinį inkstų tyrimą.

Dažniau atlikti tyrimus reikėtų sergantiems diabetu, arterine hipertenzija bei kitomis lėtinėmis ligomis, kurių viena iš galimų komplikacijų – inkstų nepakankamumas.

Žaloja inkstus  

„Dažniausios – uždegiminės inkstų ligos, – teigia prof. V. Kuzminskis. – Pakanka paprasčiausiai sušalti ir gali užklupti inkstų geldelių uždegimas. Jis sėkmingai išgydomas, jei laiku pradedamas gydyti. Svarbu neužleisti ligos.“

Jei inkstų geldelių uždegimas kartojasi, reikia kreiptis į gydytoją nefrologą ir, pasak profesoriaus, aiškintis, išsamiau tirti, ar nėra kokių nors įgimtų dalykų, susiformavusių akmenų ar kt.

Pasak prof. V. Kuzminskio, yra daug lėtinių ligų, kurios metų metais inkstus veikia žalojančiai. Tai inkstų geldelių uždegimai, imuninės ligos, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ir kitos.

Žmogus dažnai nejaučia jokių besivystančio lėtinio inkstų nepakankamumo požymių. Neretai organizmas pripranta netgi prie didelio kraujo spaudimo. Išskyrus galbūt akmenligę, kai kamuoja skausmas, gali pakilti temperatūra.

Tuo tarpu neišryškėjant jokiems inkstų ligos požymiams, pavyzdžiui, negydoma arterinė hipertenzija per daug metų tiesiog sugadina inkstus. Tada jie ima blogiau dirbti, blogiau išskirti toksines medžiagas, kurios susidaro organizme ir kurias reikia pašalinti, blogiau šalina druską, vandens perteklių ir galų gale inkstai nustoja visiškai funkcionuoti.

Gelbsti dializė

Kai inkstai nustoja dirbti ir nebegali šalinti iš organizmo kenksmingų medžiagų, taikoma pakaitinė inkstų terapija – dializė.

„Lietuvoje šiuo metu yra 1500 ligonių, kurių inkstai nedirba. Jiems atliekamos dializės,“ – teigia prof. V. Kuzminskis.

Turintys nebeveikiančius inkstus žmonės tris kartus per savaitę turi vykti į dializės centrą, kur jiems atliekama dializė: keturias valandas specialiais aparatais valomas jų kraujas.

„Dializuodamiesi žmonės gyvena normalų gyvenimą, – tikina profesorius. – Anksčiau dializės buvo atliekamos tik tiems ligoniams, kurie buvo perspektyvūs donoro inksto persodinimui, o kiti mirdavo. Dabar nuo inkstų nepakankamumo nemiršta, tik tokie ligoniai negali gyventi be dializės ir būna dializuojami visą likusį gyvenimą arba iki inksto transplantacijos.“ Ne visiems dializuojamiems pacientams gali būti persodintas donoro inkstas, ypač tai pasakytina apie turinčius daug gretutinių ligų žmones.

„Jaunesniems, sąlyginai sveikesniems pacientams, persodinus donoro inkstą, labai pagerėja jų gyvenimo kokybė“, – tvirtina prof. v. Kuzminskis.

Užkirsti kelią ligai

Norint užkirsti kelią inkstų ligoms ar sustabdyti lėtinės ligos progresavimą, reikia keisti gyvenimo būdą: atsisakyti rūkymo, mažinti antsvorį, reguliariai pasimatuoti kraujospūdį, kadangi viena dažniausių priežasčių, sukeliančių inkstų nepakankamumą, yra aukštas kraujo spaudimas.

„Kuo aukštesnis kraujospūdis, kuo blogiau jis gydomas, tuo greičiau žūva inkstai“, – teigia prof. Kuzminskis.  

Sergantiems diabetu ypač svarbu kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Rekomenduotina daugiau judėti, nes fizinio krūvio metu pagerėja medžiagų apykaita, inkstai geriau aprūpinami krauju, pagerėja jų veikla.

„Kad inkstai būtų sveiki, reikia kaip galima daugiau vartoti skysčių. Kai karšta, daugiau prakaituojama, reikia išgerti apie 3 litrus skysčių per dieną“, – pataria  profesorius.

Kas puola kepenis

Kepenys saugo žmogaus organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio ir teršalų, atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Šis organas labai jautrus, jį reikia saugoti. Jei sveikas žmogus dažnai ir gausiai valgys riebų, rūkytą maistą, koncentruotus produktus, mažai gers skysčių, vartos alkoholį, kepenys ilgainiui neatlaikys tokio „puolimo“.

„Dažniausiai pasitaikančios kepenų ligos – kepenų suriebėjimas (tai lengviausias sutrikimas), vėliau atsiranda uždegiminiai pakitimai – hepatitas ir galiausiai išsivysto kepenų cirozė, vėžys, – teigia Respublikinės Panevėžio ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas, gydytojas gastroenterologas Darius Kriukas. – Šių ligų atsiradimo priežastys – labai įvairios. Dažniausiai kepenis pažeidžia alkoholis ir virusai, ypač B ir C. Rečiau pažeidimą lemia autoimuninės ligos, kai kurie medikamentai.“

Kepenis gali pažeisti įvairūs vaistai. Ypač tokiu poveikiu pasireiškia tuberkuliozę gydantys, psichotropiniai medikamentai (naujausios kartos antidepresantai žymiai rečiau pažeidžia kepenis), kepenims kenkia ir plataus spektro antibiotikai, pirmos kartos kontraceptikai.

Hepatitu B sergama rečiau nei hepatitu C. Sergamumo sumažėjimą hepatitu B didele dalimi lėmė kūdikių skiepijimas nuo šios ligos. Tuo tarpu lėtiniu virusiniu hepatitu C yra užsikrėtę maždaug 3 procentai Lietuvos gyventojų.

  Kepenų funkcijos testas LIVER-Screen® 14.56 €. Įsigyti galima čia

Apgaulinga pradžia  

Kepenų ligos yra apgaulingos. Žmogus metų metus gali sirgti lėtine kepenų liga ir to net neįtarti.

„Sergantieji kepenų ligomis pradinėse stadijose nieko nejaučia, – teigia  gydytojas gastroenterologas D. Kriukas. – Kepenyse nėra skausmo receptorių, todėl susirgęs žmogus skausmo nepatiria. Pradiniai susirgimo požymiai būna nespecifiniai kepenų ligai: bendras silpnumas, nuovargis, virškinimo sutrikimai, apetito nebuvimas. Tik pažengus ligai gali išryškėti gelta bei kiti simptomai. Tokiais atvejais gydymas ir prognozė – sudėtingesni.“

Žmogus dažniausiai atsitiktinai sužino (atliekant tyrimus profilaktiškai dėl kitų susirgimų, ruošiantis operacijai ar prieš tampant kraujo ar kaulų čiulpų donoru), serga lėtiniu kepenų uždegimu.

„Virusiniai hepatitai eilę metų būna besimptomiai, žmogus jaučiasi sveikas. Liga išryškėja galutinėje stadijoje, ypač tai liečia kepenų cirozę“, – sako gydytojas D. Kriukas.

Neretai žmonės į medikus kreipiasi jau esant kepenų cirozei, o juk nuo hepatito iki kepenų cirozės išsivystymo paprastai praeina apie porą dešimtmečių ir daugiau.  

Kepenų cirozė – tai lėtinė kepenų liga, kai pažeistų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys (formuojasi „randai“), todėl nyksta normali kepenų struktūra, sutrinka kraujotaka per kepenis ir vystosi kepenų nepakankamumas. Cirozės pradinėje stadijoje nors ir būna pažeistos kepenų ląstelės, organas savo pagrindines funkcijas dar atlieka. Kai jau išsivysto vėlyva cirozė, kepenys nustoja normaliai dirbti, prasideda kraujavimai iš stemplės venų, didėja pilvas, nes jo ertmėje kaupiasi skysčiai. 

Tokiais atvejais prognozės būna liūdnos, ligoniui padėti gali tik kepenų persodinimas. Gydyti vėlyvos stadijos kepenų cirozę yra sunku, vaistai veikia silpniau, jie blogiau toleruojami. Didelė rizika, kad cirozei progresuojant išsivystys kepenų vėžys.

„Susirgus ciroze, kepenyse  pokyčiai negrįžtami“, – perspėja D. Kriukas.

Rizikos zonoje  

Labai svarbu išaiškinti sergančiuosius paslėpta kepenų uždegimo forma, kad kuo anksčiau liga būtų diagnozuota ir gydoma. Juk nežinodami, kad serga, žmonės nesigydo, nesaugo savo kepenų, naudoja alkoholį, sunkiai dirba, nevisavertiškai maitinasi, o dėl to liga dar labiau progresuoja.

„Reikėtų profilaktiškai pasidaryti kepenų tyrimus, – sako gastroenterologas D. Kriukas. – Nustatyti kepenų fermentų kiekį, pasidaryti echoskopiją. Jei paaiškėja, kad fermentų kiekis padidėjęs, tuomet reikia kepenis ištirti dėl jas pažeidžiančių B ir C virusų.“

Šie tyrimai ypač reikalingi rizikos grupės žmonėms: buvusiems donorams, kam iki 1992 metų buvo perpiltas kraujas (iki to laiko kraujas dėl C viruso nebuvo tiriamas, nes jis buvo atrastas tik 1989 m.), kam atliktos chirurginės operacijos ar kitos invazinės procedūros.

„Rekomenduotume profilaktiškai pasidaryti tyrimus ir medicinos darbuotojams, taip pat tiems žmonėms, kurie yra pasidarę tatuiruotes, naudojantiems intraveninius narkotikus“, – pataria gydytojas.

IŠNAŠA

Neretai žmonės į medikus kreipiasi jau esant kepenų cirozei, o juk nuo hepatito iki kepenų cirozės išsivystymo paprastai praeina apie porą dešimtmečių ir daugiau.

INFO

Tai įdomu

·        Daugiau nei 250 000 pacientų Europoje yra dializuojami ar turi transplantuotą inkstą. Prieš penkiolika metų tokių pacientų buvo perpus mažiau.

·        Kepenys (gr., hepar) – stambiausia liauka ir didžiausias vidaus organas. Sveikos suaugusiojo kepenys gali sverti iki 1,5 kg. Vyrų kepenys apie 200 g sunkesnės negu moterų.

·        Apie 80–90 proc. kepenų masės sudaro hepatocitai – 25 mikronų dydžio ląstelės, kurios  po pažeidimo gali atsinaujinti. Jų yra apie 250–500 milijardų.