Nervinė anoreksija – viena populiariausių valgymo sutrikimų ligų

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) - dažnai tiesiog vadinama anoreksija - yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingas neįprastai mažas kūno svoris, stipri baimė priaugti svorio ir iškreiptas svorio suvokimas. Žmonės, sergantys anoreksija, labai vertina savo svorio ir formos kontrolę, deda ypatingas pastangomis, kurios paprastai labai trukdo jų gyvenimui. 

Norėdami užkirsti kelią svorio augimui ar toliau mesti svorį, žmonės, sergantys anoreksija, dažniausiai griežtai riboja valgio kiekį. Jie gali kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį vemdami po valgio arba netinkamai vartodami vidurius laisvinančius vaistus, dietines pagalbines medžiagas, diuretikus ar klizmas. Jie taip pat gali bandyti numesti svorio aktyviai mankštindamiesi. Nesvarbu, kiek svorio netenkama, žmogus ir toliau baiminasi dėl svorio.

Anoreksija iš tikrųjų nėra susijusi su maistu. Tai nepaprastai nesveikas ir kartais pavojingas gyvybei būdas pabandyti susitvarkyti su emocinėmis problemomis. Kai sergama anoreksija, kūdumas dažnai prilyginamas savivertei. 

Simptomai

Nervinės anoreksijos fiziniai požymiai ir simptomai yra susiję su badavimu. Anoreksija taip pat apima emocines ir elgesio problemas, susijusias su nerealiu kūno svorio suvokimu ir nepaprastai didele baime priaugti svorio ar sustorėti.  Gali būti sunku pastebėti požymius ir simptomus, nes tai, kas laikoma mažu kūno svoriu, kiekvienam žmogui skiriasi, o kai kurie asmenys gali pasirodyti ne itin kūdi. Taip pat anoreksija sergantys žmonės dažnai užmaskuoja savo plonumą, valgymo įpročius ar fizines problemas.

Fiziniai simptomai

Fiziniai anoreksijos požymiai ir simptomai gali būti:

• Ekstremalus svorio netekimas;
• Itin liekna išvaizda;
• Nenormalus kraujo kiekis;
• Nuovargis;
• Nemiga;
• Svaigulys ar alpimas;
• Pirštų melsvumas;
• Ploni, lūžinėjantys, slenkantys plaukai;
• Minkšti, purūs plaukai, dengiantys kūną;
• Menstruacijų nebuvimas;
• Vidurių užkietėjimas ir pilvo skausmas;
• Sausa arba gelsva oda;
• Netolerancija šalčiui;
• Nereguliarūs širdies ritmai;
• Žemas kraujo spaudimas;
• Dehidracija;
• Rankų ar kojų patinimas;
• Dėl sukeltų vėmimų sunykę dantys.

Kai kurie žmonės, kurie serga anoreksija „išsivalo“, panašiai kaip asmenys, sergantys bulimija. Tačiau žmonės, sergantys anoreksija, paprastai kovoja su neįprastai mažu kūno svoriu, tuo tarpu bulimija sergantys žmonės paprastai būna normalūs ar turintys viršsvorį.

Emociniai ir elgesio simptomai

Anoreksijos elgesio simptomai gali būti bandymai numesti svorio šiais būdais:

Griežtas maisto vartojimo ribojimas laikantis dietų ar nevalgymo.

Per intensyvi mankšta.

Persivalgymas ir savaiminis vėmimas norint atsikratyti maisto, tai gali būti vidurių laisvinamųjų, klizmos, dietinių ar augalinių produktų vartojimas. 

Emociniai ir elgesio požymiai ir simptomai gali apimti:

• Rūpinimas maistu, kuris kartais apima sudėtingų patiekalų gaminimą kitiems, bet patys jo nevalgo. 
• Dažnai praleidžiant ar atsisakant valgymo.
• Badavimo neigimas arba pasiteisinimai nevalgymui.
• Valgo tik kelis tam tikrus „saugius“ maisto produktus, dažniausiai turinčius mažai riebalų ir kalorijų.
• Griežtai apribotas maisto asortimentas, ar valgymo ritualai, tokie kaip maisto išspjovimas po sukramtymo. 
• Nenorėjimas valgyti viešumoje.
• Melavimas apie tai, kiek maisto buvo suvalgyta.
• Baimė priaugti svorio, kuris gali apimti pakartotinį svėrimasi ar matavimasi. 
• Dažnas patikrinimas veidrodyje aptiktų kūno trūkumų.
• Skundžiamasi dėl riebalų ar kūno dalių, kurios yra storos. 

• Kūno dengimas po drabužių sluoksniais.
• Prasta nuotaika (emocijų stoka).
• Socialinis atsitraukimas.
• Dirglumas.
• Nemiga.
• Sumažėjęs lytinis aktyvumas.

Kada kreiptis į gydytoją

Deja, daugelis anoreksija sergančių žmonių bent jau iš pradžių nenori gydymo. Jų noras išlikti lieknais užgožia susirūpinimą savo sveikata. Jei turite mylimą žmogų, dėl kurio nerimaujate, paraginkite jį pasitarti su gydytoju. Jei patiriate kurią nors iš aukščiau išvardytų problemų arba manote, kad turite valgymo sutrikimų, kreipkitės pagalbos. Jei slepiate savo anoreksiją nuo artimųjų, pabandykite susirasti žmogų, kuriuo pasitikite, pasikalbėti apie tai, kas vyksta.

Anoreksijos atsiradimo priežastys

Tiksli anoreksijos priežastis nežinoma. Kaip ir daugelio ligų atveju, tai tikriausiai yra biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys.

Biologinis. Nors dar nėra aišku, kurie genai yra susiję, gali būti genetinių pokyčių, dėl kurių kai kuriems žmonėms kyla didesnė rizika susirgti anoreksija. Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį į perfekcionizmą, jautrumą ir atkaklumą - visus bruožus, susijusius su anoreksija.

Psichologinis. Kai kurie anoreksija sergantys žmonės gali turėti obsesinių-kompulsinių asmenybės bruožų, kurie leidžia lengviau laikytis griežtų dietų ir atsisakyti maisto, nepaisant alkio. Jie gali labai stengtis dėl perfekcionizmo, dėl kurio jie galvoja, kad niekada nebūna pakankamai liekni. Ir jie gali patirti didelį nerimą ir užsiimti valgio ribojimu, kad tai sumažinti.

Aplinkosauga. Šiuolaikinė Vakarų kultūra pabrėžia lieknumą. Sėkmė ir vertė dažnai prilyginami plonumui. Bendraamžių spaudimas gali paskatinti norą būti lieknam, ypač tarp jaunų merginų.

Rizikos veiksniai

Anoreksija dažniau serga merginos ir moterys ypač tarp paauglių. Tačiau berniukams ir vyrams vis labiau pasireiškia valgymo sutrikimai, galbūt susiję su augančiu socialiniu spaudimu. Vis dėlto bet kokio amžiaus žmonės gali susirgti šiuo valgymo sutrikimu, nors vyresniems nei 40 metų tai pasitaiko retai. Paaugliams gali būti didesnė rizika dėl visų pokyčių, kuriuos jų kūnas patiria brendimo metu. Jie taip pat gali patirti padidėjusį bendraamžių spaudimą ir būti jautresni kritikai ar netgi atsitiktiniams komentarams apie svorį ar kūno formas. 

Kai kurie veiksniai padidina anoreksijos riziką, įskaitant:

Genetika. Dėl specifinių genų pokyčių tam tikriems žmonėms gali kilti didesnė anoreksijos rizika. Tie, kurie turi pirmojo laipsnio giminaitį - tėvą, brolį ar seserį ar vaiką - kurie turėjo sutrikimą, turi daug didesnę anoreksijos riziką.

Dieta ir badas. Dietos laikymasis yra valgymo sutrikimo atsiradimo rizikos veiksnys. Yra tvirtų įrodymų, kad daugelis anoreksijos simptomų iš tikrųjų yra badavimo simptomai. Badavimas veikia smegenis ir daro įtaką nuotaikos pokyčiams, mąstymo nelankstumui, nerimui ir apetito sumažėjimui. Badavimas ir svorio netekimas gali pakeisti smegenų veiklą, o tai gali įtakoti valgymo ribojimą ir apsunkinti grįžimą prie įprastų mitybos įpročių.

Pokyčiai: Nesvarbu, ar tai nauja mokykla, namai ar darbas; santykių nutrūkimas; ar artimo žmogaus mirtis ar liga, pokyčiai gali sukelti emocinį stresą ir padidinti anoreksijos riziką.

Komplikacijos

Anoreksija gali sukelti daugybę komplikacijų. Pati sunkiausia - mirtis. Mirtis gali įvykti staiga - net tada, kai liesumas dar nėra ekstremalus. Tai gali atsirasti dėl nenormalių širdies ritmo (aritmijų) ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų - mineralų, tokių kaip natris, kalis ir kalcis, kurie palaiko skysčių balansą jūsų kūne.

Kitos anoreksijos komplikacijos yra:

• Anemija;
• Širdies problemos, tokios kaip mitralinio vožtuvo prolapsas, nenormalūs širdies ritmai ar širdies nepakankamumas;
• Kaulų nykimas (osteoporozė), padidėja lūžių rizika;
• Raumenų praradimas;
• Moterims mėnesinių nebuvimas;
• Vyrams sumažėjęs testosteronas;
• Virškinimo trakto problemos, tokios kaip vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar pykinimas;
• Elektrolitų anomalijos, tokios kaip mažas kalio, natrio ir chlorido kiekis kraujyje;
• Inkstų problemos;

Jei anoreksija sergantis asmuo stipriai badauja, gali būti pažeisti visi kūno organai, įskaitant smegenis, širdį ir inkstus. Ši žala gali būti negrįžtama, net kai anoreksija kontroliuojama. Anoreksija sergantys žmonės, be daugybės fizinių komplikacijų, taip pat turi ir kitų psichinės sveikatos sutrikimų. Tai gali būti:

• Depresija, nerimas ir kiti nuotaikos sutrikimai;
• Asmenybės sutrikimai;
• Obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai;
• Piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis;
• Savęs žalojimas, mintys apie savižudybę ar bandymai nusižudyti.

Prevencija

Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai (vaikų gydytojai, šeimos gydytojai ir vidaus ligų gydytojai) gali tinkamai nustatyti ankstyvus anoreksijos rodiklius ir užkirsti kelią ligai vystytis pilnavertiškai. Pavyzdžiui, jie gali užduoti klausimus apie valgymo įpročius ir pasitenkinimą išvaizda įprastų medicininių patikrinimų metu. Jei pastebite, kad šeimos narys ar draugas turi žemą savivertę, griežtus dietos įpročius ir yra nepatenkinti išvaizda, apsvarstykite galimybę pasikalbėti su juo šiais klausimais. Nors jūs negalite išvengti valgymo sutrikimo išsivystymo, galite kalbėti apie sveikesnį elgesį ar gydymo galimybes.