Per didelis prakaitavimas – ar tai pavojinga?

Apibrėžimas

Pernelyg didelis prakaitavimas yra tada, kai prakaituojate daugiau, nei galėtumėte tikėtis, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, aktyvumo lygį ar stresą. Pernelyg didelis prakaitavimas gali sutrikdyti kasdienę veiklą ir sukelti socialinį nerimą ar gėdą.

Pernelyg didelis prakaitavimas arba hiperhidrozė gali paveikti visą kūną arba tik tam tikras sritis, pavyzdžiui, delnus, padus, pažastis ar veidą. Tipas, kuris paprastai paveikia rankas ir kojas, sukelia bent vieną epizodą per savaitę, pabudimo valandomis.

Jei per didelis prakaitavimas neturi medicininės priežasties, tai vadinama pirmine hiperhidroze. Taip atsitinka, kai perteklinį prakaitavimą sukelia ne pakilusi temperatūra ar fizinis aktyvumas. Pirminė hiperhidrozė gali būti bent iš dalies paveldima.

Jei per didelis prakaitavimas atsiranda dėl pagrindinės sveikatos būklės, tai vadinama antrine hiperhidroze.

Sveikatos sąlygos, kurios gali sukelti pernelyg didelį prakaitavimą, yra šios:

Akromegalija. Akromegalija yra hormoninis sutrikimas, kuris išsivysto, kai suaugusiųjų hipofizė gamina per daug augimo hormono.

Diabetinė hipoglikemija. Diabetinė hipoglikemija atsiranda, kai diabetu sergančio žmogaus kraujyje nėra pakankamai cukraus (gliukozės). Gliukozė yra pagrindinis kūno ir smegenų kuro šaltinis, todėl negalite gerai funkcionuoti, jei neturite pakankamai.

Neaiškios priežasties karščiavimas. Karščiavimas yra laikinas kūno temperatūros padidėjimas. Tai viena iš bendro organizmo imuninės sistemos atsako dalių. Karščiavimą dažniausiai sukelia infekcija.

Daugeliui vaikų ir suaugusiųjų karščiavimas gali būti nemalonus. Tačiau dažniausiai tai nekelia nerimo. Tačiau kūdikiams net žemas karščiavimas gali reikšti, kad yra rimta infekcija.

Hipertiroidizmas (padidėjęs skydliaukės aktyvumas). Hipertiroidizmas atsiranda, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormonų. Ši būklė taip pat vadinama padidėjusia skydliaukės veikla. Hipertiroidizmas pagreitina organizmo medžiagų apykaitą. Tai gali sukelti daugybę simptomų, tokių kaip svorio kritimas, rankų drebulys ir greitas ar nereguliarus širdies plakimas.

Skydliaukės testas moterims THYRO-Check® 8,28 Eur. Įsigyti galima čia

Infekcija.

Leukemija. Leukemija – tai organizmo kraują formuojančių audinių, įskaitant kaulų čiulpus ir limfinę sistemą, vėžys. Yra daug leukemijos tipų. Kai kurios leukemijos formos dažniau pasitaiko vaikams. Kitos leukemijos formos dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems.

Leukemija paprastai apima baltuosius kraujo kūnelius. Jūsų baltieji kraujo kūneliai yra stiprūs kovotojai su infekcijomis – jie paprastai auga ir dalijasi tvarkingai, nes jų reikia jūsų organizmui. Tačiau žmonėms, sergantiems leukemija, kaulų čiulpai gamina per daug nenormalių baltųjų kraujo kūnelių, kurie neveikia tinkamai.

Limfoma. Limfoma yra limfinės sistemos vėžys, kuris yra organizmo kovos su mikrobais tinklo dalis.

Limfinę sistemą sudaro limfmazgiai (limfos liaukos), blužnis, užkrūčio liauka ir kaulų čiulpai. Limfoma gali paveikti visas šias sritis ir kitus viso kūno organus.

Maliarija. Maliarija yra liga, kurią sukelia parazitas. Parazitas žmonėms plinta per užkrėstų uodų įkandimus. Žmonės, sergantys maliarija, paprastai jaučiasi labai sergantys aukšta temperatūra ir drebuliais.

Šalutinis vaistų poveikis, pvz., kartais pasireiškiantis vartojant kai kuriuos beta blokatorius ir antidepresantus.

Menopauzė. Menopauzė yra laikas, kai baigiasi jūsų menstruacinis ciklas. Jis diagnozuojamas po to, kai 12 mėnesių nebuvo mėnesinių. Menopauzė gali atsirasti sulaukus 40 ar 50 metų.

Menopauzė yra natūralus biologinis procesas. Tačiau fiziniai simptomai, tokie kaip karščio bangos ir emociniai menopauzės simptomai, gali sutrikdyti miegą, sumažinti energiją arba paveikti emocinę sveikatą. Yra daug veiksmingų gydymo būdų, nuo gyvenimo būdo koregavimo iki hormonų terapijos.

Neurologinė liga.

Feochromocitoma (retas antinksčių navikas). Feochromocitoma yra retas, dažniausiai nevėžinis (gerybinis) navikas, kuris išsivysto antinksčiuose. Jūs turite dvi antinksčius – po vieną kiekvieno inksto viršuje. Antinksčiai yra organizmo hormonus gaminančios (endokrininės) sistemos dalis. Endokrininė sistema taip pat apima hipofizę, skydliaukę, prieskydines liaukas, kasą, kiaušides (moterims) ir sėklides (vyrams).

Tuberkuliozė. Tuberkuliozė (TB) yra rimta liga, daugiausia pažeidžianti plaučius. Mikrobai, sukeliantys tuberkuliozę, yra tam tikros rūšies bakterijos.

Tuberkuliozė gali išplisti, kai sergantis žmogus kosėja, čiaudi ar dainuoja. Dėl to į orą gali patekti maži lašeliai su mikrobais. Tada kitas žmogus gali kvėpuoti lašeliais, o mikrobai patenka į plaučius.

Antibiotikais vadinami vaistai gali gydyti tuberkuliozę. Tačiau kai kurios bakterijų formos nebereaguoja į gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei gausų prakaitavimą lydi galvos svaigimas, krūtinės skausmas ar pykinimas.

Kreipkitės į savo gydytoją, jei:

Jūs staiga pradedate prakaituoti daugiau nei įprastai.

Prakaitavimas sutrikdo jūsų kasdienybę.

Prakaituojate naktį be jokios aiškios priežasties.

Prakaitavimas sukelia emocinę kančią arba socialinį pasitraukimą.