Plaučių uždegimas arba pneumonija – tai
infekcijos (dažniausiai virusų arba bakterijų) sukeltas plaučių audinio
uždegimas. Dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų alveolėse susikaupia skysčio
ir uždegiminių ląstelių. Dėl šio pažeidimo sutrinka dujų apykaita – blogai
pasisavinamas deguonis.
Nors sukėlėjai įvairūs, tačiau ligos požymiai
dažnai būna panašūs, nes pakenkiamas vienas ir tas pats plaučių audinys ir iki
jo orą atvedantys įvairaus skersmens vamzdeliai – vadinami bronchais. Plaučių
uždegimui būdingas gerokai padažnėjęs kvėpavimas, dusulys einantis kartu su
stipriu kosuliu, karščiavimas, bendra bloga savijauta, silpnumas. Gydytojas,
apžiūrėdamas ligonį, aptinka ir kitus požymius, kurių ligonis nejaučia –
išgirsta pašalinius garsus, vadinamus karkesiais (karkalais) plaučiuose,
susilpnėjusį kvėpavimą uždegimo apimtoje vietoje, plaučių stuksenimo garso
pokyčius.
Ligą gali sukelti vienas arba iškart keletas
veiksnių, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius, parazitus,
cheminį arba fizinį plaučių pažeidimą, tačiau pneumonijos rizikos veiksniai
lemia ar plaučiai apsisaugo nuo uždegimo, ar ne.
Rizikos veiksniams priklauso: kita ūminė respiracinė infekcija, rūkymas, lėtinės
plaučių ligos, kraujotakos sutrikimai, imunodeficitinės būklės, fiziniai veiksniai
tokie kaip peršalimas, spindulinis poveikis, svetimkūniai bronchuose bei cheminiai
veiksniai – iritacinės dujos, skrandžio sultys.
Sukėlėjai gali patekti į plaučius 3 keliais: inhaliaciniu
(90%), hematogeniniu (kai mikroorganizmai atkeliauja iš kito infekcijos židinio
pvz. sepsis), aspiraciniu (infekcija patenka kartu su svetimkūniu, pvz. su
skrandžio sultimis refliukso metu). Dažniausiai infekciją sukelia: pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), hemofilas (Haemophilus influenzae), auksinis stafilokokas(Staphylococcus aureus) arba mikoplazma (Mycoplasma pneumoniae).
Ekonomiškai pažengusiose šalyse pneumonija
suserga apie 2 % gyventojų per metus. Pneumonija užima 5–6-ą vietą tarp mirties
priežasčių ir yra dažniausia mirties priežastis tarp visų infekcinių ligų.
Kodėl plaučių uždegimą kartu lydi kosulys?
Kosulys – organizmo būdas apsiginti nuo
pašalinių medžiagų, patekusių į kvėpavimo takus. Jis gali kilti, kai dirginami
kosulio receptoriai (nervų galūnėlės, perduodančios signalą į smegenis, kurie per
nervų kamienus atsako, kad reikia kosėti). Kosulys, kaip ir temperatūra, yra
bet kokios uždegiminės kvėpavimo takų ligos (dar vadinamos „peršalimo ligos“)
požymiai, kurie kiekvienam pasireiškia skirtingai bei, užtrunka nevienodai
ilgai. Kosulys vaikus vargina dažniau ir labiau nei suaugusiuosius. Kosulio ir
temperatūros atsiradimas priklauso nuo daugelio priežasčių. Jei organizmas yra
nusilpęs, net esant stipriam uždegimui, temperatūra arba kosulys gali
nepasireikšti. Tai nėra gerai – tai klaidina ir ligonį, ir gydytoją, ir
nepadeda organizmui kovoti su ligos sukėlėjais, juos šalinti – „iškosėti“.
Temperatūros pakilimas stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi, skatina organizmą
intensyviau, greičiau ir geriau kovoti su ligos sukėlėjais.
Kas serga dažniau - vaikai ar suaugusieji?
Dažniau plaučių uždegimu serga vaikai iki 3 m.
ir vyresni nei 65 m. žmonės. Pvz.: iki 3 metų 85 proc. visų šio amžiaus vaikų
ligų yra kvėpavimo organų ligos. Tai lemia amžiaus ypatumai – vaikų kvėpavimo
takai yra siauresni nei suaugusiųjų. Sirgdamas vaikas paprastai kosi,
karščiuoja, sunkiau kvėpuoja. Uždegimo sukėlėjas priklauso nuo vaiko amžiaus.
Kūdikiams ir vaikams iki 5 metų pneumoniją dažniausiai sukelia virusai,
vyresniems nei 5 metų – bakterijos. Vyresnių žmonių organizmas silpniau kovoja
su ligos sukėlėjais todėl jie serga dažniau nei jaunesnį suaugusieji.
Aš jau persirgau plaučių uždegimą – kodėl vėl
reikia pas gydytoją?
Nors jaučiate, kad savijauta gerėja, tačiau
gydymo, nepasitarus su gydytoju, nutraukti nevalia. Neišgydytas plaučių
uždegimas - rizika susirgti lėtine
plaučių liga. Pas gydytoją būtina atvykti, jei jis patarė tai padaryti arba jei
pagerėjus būklei po kiek laiko vėl atsirado kosulys, dusulys ar silpnumo
jutimas.
Plaučių uždegimo arba pneumonijos požymiai
gali būti tipiniai ir netipiniai. Jei plaučių uždegimą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae bakterijos, tada
ligos eiga - tipiška. Daugeliui tai gerai žinomi simptomai: pakilusi
temperatūra, varginantis kosulys (gali būti su gelsvais, žalsvais skrepliais),
gali prasidėti šaltkrėtis, skaudėti šoną.
Kai užkrato šaltinis, yra Mycoplasma pneumoniae bakterija, turime netipinį atvejį:
temperatūra gali būti visai nedidelė, kosulys tarsi užsitęsęs, bet be skreplių,
gali skaudėti raumenis, kaulus, sąnarius. Neretai tokius požymius pacientas
supainioja su paprastu peršalimu.
Reiktų įsidėmėti, kad jei minėti simptomai
neslopsta ir paciento būklė per tris dienas negerėja, galima įtarti plaučių
uždegimą ir skubiai kreiptis į gydytoją. Be to, abiem atvejais pneumoniją lydi intoksikacija,
nuovargio pojūtis ir sveikatos neturėjimas.
Pneumonija susergama ir netiesiogiai: tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo komplikacija kai virusinė infekcija pereina į bakterinę.
Rentgeno aparatu darytoje nuotraukoje apskritimu pažymėtoje vietoje matomi pneumonijos pažeisti plaučiai.
Diagnozės būdai:
Kraujo tyrimas - Būdinga leukocitozė,
leukocitų formulės (leukogramos) poslinkis į kairę, toksiniai granuliocitai,
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) padidėjimas.
Padidėja CRB (C – reaktyvinis baltymas) koncentracija kraujo serume.
Kraujo dujos
Sunkaus plaučių
uždegimo atveju, tiriama arterinio kraujo dujų sudėtis, nustatoma hipoksija.
Kraujo pasėlis
Daromas, kai pneumonija sunki arba esama bakteremijos
požymių (šaltkrėtis, sutrikusi mikrocirkuliacija). Teigiama hemokultūra būna
tik iki 20 proc. atvejų, todėl asmenims sergantiems hospitaline pneumonija
reikia atlikti kelis kraujo pasėlius.
Skreplių tyrimas
Skiltinė pneumonija: skrepliai tąsūs, pūlingi,
rūdžių spalvos. Mikroskopuojant matoma daug leukocitų, pavienių eritrocitų,
alveolinių makrofagų, bronchų epitelio. Esant skiltelinei pneumonijai:
skrepliai gleiviniai pūlingi arba pūlingi, gausūs.
Rentgeninis plaučių tyrimas
Esant skiltinei pneumonijai matomas tamsus ribotas darinys, apimantis didžiąją dalį skilties arba visą, gali būti pleurito požymiai – skystis sinusuose. Esant skiltelinei pneumonijai: stebimi plaučiuose keli pritemę židinukai, tarp kurių yra nepakitęs plaučio vaizdas ir pirminės ligos požymiai.
Pneumonijos požymiai ir simptomai gali būti
šie:
Krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosint
Sumišimas ar psichinio sąmoningumo pokyčiai
(65 metų ir vyresniems suaugusiesiems)
Kosulys, dėl kurio gali išsivystyti skrepliai
Nuovargis
Karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys
Žemesnė nei įprasta kūno temperatūra
(suaugusiems vyresniems nei 65 metų ir žmonėms su silpna imunine sistema)
Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
Dusulys
Naujagimiams ir kūdikiams gali nebūti jokių
infekcijos požymių, tačiau jie gali vemti, karščiuoti, kosėti, atrodyti neramūs
ar pavargę, be energijos. Kartais jiems sunku kvėpuoti ir valgyti.
Kiti rizikos veiksniai yra šie:
Būdamas ligoninėje. Didesnė pneumonijos rizika
kyla, jei esate ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, ypač jei kvėpuoti
jums padeda specialus kvėpavimo aparatas (ventiliatorius).
Lėtinė liga. Didesnė tikimybė susirgti plaučių
uždegimu, jei sergate astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar širdies
liga.
Rūkymas. Rūkymas kenkia natūraliai jūsų
organizmo gynybai nuo bakterijų ir virusų, sukeliančių plaučių uždegimą.
Susilpnėjusi ar slopinama imuninė sistema.
Žmonės, kurie užsikrėtę ŽIV / AIDS, turi persodintus organus arba gavę
chemoterapiją ar ilgalaikius steroidus, turi didesnę riziką turėti pneumoniją.
Komplikacijos
Net ir gydant, kai kurie plaučių uždegimu
sergantys žmonės, ypač priklausantys padidintos rizikos grupėms, gali patirti
komplikacijų, įskaitant:
Bakterijos kraujyje (bakteriemija) atsiradimas.
Bakterijos, patenkančios į kraują iš jūsų plaučių, gali paskleisti infekciją
kituose organuose, galimai sukelti organų nepakankamumą.
Kvėpavimo pasunkėjimas. Jei jūsų plaučių
uždegimas yra sunkus arba sergate lėtinėmis plaučių ligomis, gali būti sunku
kvėpuoti, gauti pakankamai deguonies. Taip pat, gali tekti gulti į ligoninę ir
naudoti kvėpavimo aparatą (ventiliatorių), kol jūsų plaučių būklė pagerėja.
Skysčio kaupimasis aplink plaučius (pleuros
išsiskyrimas). Dėl plaučių ir krūtinės ertmės (pleuros) plonoje erdvėje tarp
audinių sluoksnių gali kauptis pneumonija. Jei skystis yra užsikrėstas, gali tekti
jį nusausinti per krūtinės ląstos vamzdelį arba pašalinti operacijos metu.
Plaučių abscesas. Abscesas atsiranda, jei
plaučių ertmėje susidaro pūliai. Abscesas paprastai gydomas antibiotikais.
Pūliams pašalinti reikia chirurginės operacijos ar drenažo su ilga adata ar
vamzdeliu, įdėtu į abscesą.
Ligos prevencija
Norėdami išvengti plaučių uždegimo:
Pasiskiepykite. Tam tikros rūšies pneumonijos
ir gripo profilaktikai yra vakcinos. Bėgant laikui, vakcinos poveikis keičiasi,
jei ankščiau ji padėjo, dar nereiškia kad padės ir šį kartą. Būtinai
pasitikrinkite ar galite skiepytis, net
jei prisimenate anksčiau buvę skiepyti nuo pneumonijos. Pasitarkite su gydytoju,
kaip gauti šias vakcinas.
Pasidomėkite, dėl skiepų galimybės. Jaunesniems
nei 2 metų ir 2–5 metų vaikams, yra ypač pavojinga pneumokokinė liga, gydytojai
rekomenduoja skirtingas vakcinas nuo plaučių uždegimo. Vaikai, kurie lankosi grupiniuose
vaikų užsiėmimuose, taip pat turėtų būti paskiepyti. Be to, gydytojai rekomenduoja
vyresnius nei 6 mėnesių vaikus skiepyti nuo gripo.
Laikykitės geros higienos normų. Norėdami
apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų, kurios kartais sukelia plaučių
uždegimą, reguliariai nusiplaukite rankas arba naudokite alkoholio pagrindu
pagamintą rankų dezinfekatorių.
Nerūkykite. Rūkymas kenkia natūraliai jūsų
plaučių apsaugai nuo kvėpavimo takų infekcijų.
Tausokite savo imuninę sistemą. Pasistenkite
išsimiegoti, reguliariai sportuokite ir sveikai maitinkitės.
Medicininė apžiūra
Gydytojas pirmiausiai privalo išklausyti
paciento karkalus toje vietoje, kur vyksta galimas plaučių uždegimas, ir
paskirti rentgenogramą. Tada matomi visi uždegiminiai pakitimai plaučiuose. Jei
jų nėra, gali būti, kad pacientas serga bronchitu, kurį taip pat gali sukelti
tie patys patogenai.
Taip pat, gydytojas užduos jums klausimų apie
jūsų pastarąją veiklą, kokius simptomus jaučiate, kaip ir kada jie atsirado.
Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų infekciją sukėlė bakterijos, virusai ar
grybeliai, gali būti užduoti tokie klausimai kaip:
Gydytojas, įvertinęs ligonio būklę skiria antibiotikų,
atsikosėti padedančių vaistų, vaistų nuo temperatūros (jei aukšta temperatūra,
virš 38,6° C), pataria vartoti vitaminus su mineralais. Jei yra bronchų spazmo
(susiaurėjimo) požymių, skiria juos atpalaiduojančių vaistų, pataria pakvėpuoti
šiltais garais, pagulėti ir pailsėti. Gydymo intensyvumas priklauso nuo ligonio
būklės. Reabilitacija sanatorijoje skiriama tik persirgus sunkiu plaučių
uždegimu. Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo jo sunkumo – paprastai
užtrunka 2-3 savaites.
Jei dėl jūsų amžiaus ir bendros sveikatos
esate padidintos rizikos grupėje arba gulite ligoninėje, gydytojai gali atlikti
keletą papildomų tyrimų, įskaitant:
Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kad
būtų galima geriau pamatyti plaučius aptikti abscesų ar kitų komplikacijų.
Dujinis arterinio kraujo tyrimas, skirtas
pamatuoti deguonies kiekį kraujo mėginyje, paimtame iš arterijos (dažniausiai iš
riešo). Šis tyrimas yra tikslesnis nei paprasta impulsų oksimetrija.
Pleuros skysčių tyrimas, kurio metu paimamas
nedidelis skysčio kiekis iš aplink plaučius esančių audinių, kad būtų galima
išanalizuoti ir nustatyti pneumoniją sukeliančias bakterijas.
Bronchoskopija - procedūra, naudojama tyrinėti
plaučių kvėpavimo takus. Jei esate paguldytas į ligoninę ir jūsų gydymas
neveikia, gydytojai bandys išsiaiškinti, ar kažkas kitas daro įtaką jūsų
kvėpavimo takams, pavyzdžiui, užsikimšimas. Jie taip pat gali paimti skysčių
pavyzdžius arba plaučių audinio biopsiją.
Dauguma žmonių gali suvaldyti tokius simptomus
kaip karščiavimas ir kosulys namuose atlikdami šiuos veiksmus:
Kontroliuokite karščiavimą vartodami aspiriną,
nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU, pvz., Ibuprofeną ar naprokseną) arba
acetaminofeną. Neduokite vaikams aspirino. Prieš naudojant bet kokiu vaistus
pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Gerkite daug skysčių, kad išsiskirtų sekretas
ir atsirastų skrepliai.
Nevartokite vaistų nuo kosulio, prieš tai
nepasitarę su gydytoju. Kosulys yra vienas iš būdų, kaip jūsų kūnas atsikrato
infekcijos. Jei kosulys trukdo jums gauti poilsio, pasitarkite su gydytoju,
kokių priemonių galite imtis, kad palengvėtų.
Gerkite šiltus gėrimus, išsimaudykite garų
voniose ir naudokite drėkintuvą, kad būtų lengviau atidaryti kvėpavimo takus ir
palengvėtų kvėpavimas. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei bėgant laikui jūsų
kvėpavimas blogėja, o ne gerėja.
Laikykitės atokiau nuo dūmų, kad jūsų plaučiai
gytų. Tai apima rūkymą, naudotus dūmus ir medžio dūmus. Pasitarkite su
gydytoju, jei esate rūkalius ir jums sunku atsikratyti rūkymo, kol
pasveikstate. Kurį laiką pabūkite lovoje. Gaukite kuo daugiau pagalbos ruošdami
maistą ir ruošdami namų ruošos darbus, kol jausitės stipresni. Svarbu
nepersistengti su kasdiene veikla, kol visiškai nepasveiksite. Taip, organizmui
reikia poilsio, tačiau tai nereiškia, kad reikia gulėti visą dieną nejudant.
Lovos rėžimas turi būti suprastas kaip ilgesnis miegas ir poilsis. Lovoje stenkitės
judėti, keisti padėtį tam, kad pagerėtų atsikosėjimas. Suprantama, kambarys,
kuriame yra ligonis turi būti nuolat vėdinamas.
Atsigavimas po plaučių uždegimo
Gali prireikti laiko atsigauti po plaučių
uždegimo. Kai kurie žmonės jaučiasi geriau ir per savaitę gali grįžti prie
įprastos tvarkos. Kitiems žmonėms tai gali užtrukti mėnesį ar daugiau. Dauguma
žmonių jaučiasi pavargę maždaug mėnesį. Tinkamas poilsis yra svarbus norint
išlaikyti pažangą link visiško pasveikimo ir išvengti atkryčio. Neskubėkite
pasveikti! Pasitarkite su gydytoju, kada galite grįžti į įprastą rutiną.
Kol sveikstate, pabandykite apriboti savo
ryšius su šeima ir draugais, kad jūsų mikrobai neplistų kitiems žmonėms. Kai
kosėjate, uždenkite burną ir nosį, nedelsdami išmeskite panaudotas vienkartines
nosinaites į uždarą atliekų konteinerį ir dažnai plaukite rankas.
Pabaigus antibiotikų kursą gydytojas norės
įsitikinti, ar jūsų krūtinės ląstos rentgenograma yra normali. Tai gali
užtrukti keletą savaičių, kol jūsų rentgeno nuotrauka vėl taps švari.