Viskas, ką reikia žinoti apie skrandžio opas

Skrandžio opos yra skrandžio ar plonosios žarnos gleivinės opos. Jos atsiranda, kai skrandį išklojančios apsauginės gleivės tampa neveiksmingos. Skrandis gamina stiprią rūgštį, kuri padeda virškinti maistą ir apsaugoti nuo mikrobų. Kad apsaugotų kūno audinius nuo šios rūgšties, jis taip pat išskiria storą gleivių sluoksnį. Jei gleivių sluoksnis yra nusidėvėjęs ir nustoja efektyviai veikti, rūgštis gali pažeisti skrandžio audinį ir sukelti opą. Apskaičiuota, kad vienam iš dešimties Vakarų šalių gyventojų tam tikru gyvenimo laikotarpiu bus opa skrandyje ar plonojoje žarnoje. Skrandžio opas palyginti lengva išgydyti, tačiau jos negydomos gali sukelti didelių problemų.

Greiti faktai apie skrandžio opas

Skrandžio opos yra paplitusios Vakaruose ir lengvai gydomos, tačiau gali tapti rimtos.

Dažniausios priežastys yra bakterijos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas.

Klasikinis skrandžio opos simptomas yra nevirškinimas.

Skrandžio opų gydymas paprastai sutelktas į priežasties pašalinimą.

Simptomai

Skausmas yra pagrindinis skrandžio opos simptomas, esantis aplink skrandį arba šiek tiek aukščiau.

Klasikinis skrandžio opos simptomas yra nevirškinimas, dar vadinamas dispepsija.

Virškinimo sutrikimai sukelia skausmą ar diskomfortą skrandžio srityje. Šis simptomas gali būti supainiotas su rėmeniu, kuris gali atsirasti tuo pačiu metu.

Skrandžio opos simptomai paprastai būna ryškesni nei rėmens, tačiau simptomai vis tiek gali būti neaiškūs.

Opa paprastai sukelia deginantį ar silpną skausmą skrandžio srityje. Šis skausmas kartais apibūdinamas kaip „kandantis“ ar „graužiantis“ skausmas. Kai kurie žmonės gali apibūdinti kaip alkanumo pojūtį.

Kiti simptomai yra:

svorio kritimas;
pykinimas ir vėmimas;
nevalgymas dėl skausmo;
raugėjimas;
pilvo pūtimas;

Skausmą galima numalšinti valgant, geriant ar vartojant antacidinius vaistus.

Skrandžio testas PYLORI-Screen® 8.30 Eur. Įsigyti galima čia

Kai kurios skrandžio opos nepastebimos ir joms nėra tipiškų virškinimo sutrikimų. Šios opos yra rečiau pasitaikančios ir yra linkusios diagnozuoti jau prasidėjus opai. Kai kurios opos gali sukelti skylę skrandžio sienelėje. Tai vadinama perforacija ir yra rimta būklė. Skrandžio opos simptomai laikui bėgant dažnai keičiasi ir gali būti sunkiai pastebimi.

Mityba

Mitybos pokyčiai gali padėti užkirsti kelią skrandžio opoms. Žmonės, kuriems gresia skrandžio opa, į savo mitybą turėtų įtraukti daugiau šių maistinių medžiagų:

Vaisiai ir daržovės: valgyti įvairius vaisius ir daržoves yra pagrindinis sveiko virškinamojo trakto gleivinės pagrindas. Šie maisto produktai turi daug antioksidantų, slopina rūgščių išsiskyrimą ir turi citoprotekcinių bei priešuždegiminių savybių. 2017 m. atliktas tyrimas rodo, kad visi šie veiksniai yra svarbūs opų prevencijai ir gydymui.

Skaidulos: Mitybos, kuriose yra daug tirpių maistinių skaidulų, sumažina skrandžio opų išsivystymo riziką.

Probiotikai: Maistas, kuriame yra aktyvių bakterijų, pavyzdžiui, probiotinis jogurtas, gali padėti sumažinti Helicobacter pylori (H. pylori) infekciją. Įrodyta, kad probiotikai šiek tiek pagerina virškinimo sutrikimų simptomus ir šalutinį antibiotikų poveikį.

Vitaminas C: Šis galingas antioksidantas gali būti veiksmingas išnaikinant H. pylori, ypač vartojant mažomis dozėmis ilgesnį laiką. Vaisiuose, ankštinėse daržovėse, pavyzdžiui, apelsinuose ir pomidoruose, yra didelis vitamino C kiekis.

Cinkas: Šis mikroelementas yra svarbus sveikai imuninei sistemai palaikyti ir žaizdoms gydyti. Austrėse, špinatuose ir jautienoje yra daug cinko.

Selenas: Gali sumažinti infekcijos komplikacijų riziką ir skatinti gijimą. Dėl didelio seleno kiekio rekomenduojama naudoti Brazilijos riešutus, geltonpelekį tuną ir otą.

Alkoholio ir kofeino vengimas taip pat gali padėti sumažinti riziką, nes dėl jų organizmas gamina daugiau skrandžio rūgšties. Tai gali sukelti skrandžio opas.

Svarbu pasinaudoti mitybos galimybėmis, kad būtų palaikytas efektyviausias gydymo planas, o ne pasikliauti tik mityba.

Priežastys

Dvi pagrindinės skrandžio ir plonosios žarnos opų priežastys yra šios:

H. pylori bakterijos;
klasė nuskausminamųjų, vadinamų nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU).

Retesnės skrandžio opų priežastys yra:

Perteklinis skrandžio rūgštingumas arba per didelis rūgštingumas: tai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant genetiką, rūkymą, stresą ir kai kuriuos maisto produktus.
Zollingerio-Ellisono sindromas: tai reta liga, sukelianti skrandžio rūgšties perteklių.

Rizikos veiksniai

Tam tikras elgesys ir veiksniai padidina skrandžio opos atsiradimo tikimybę.

Jie apima:

dažnas steroidų vartojimas;
rūkymas;
per didelis kalcio kiekis arba hiperkalcemija;
genetika;
dažnai vartoja alkoholį.

Skrandžio opos dažniau pasitaiko asmenims, vyresniems nei 50 metų. Žmonės gali susirgti skrandžio opa bet kuriame amžiuje, tačiau daug rečiau jie pasitaiko vaikams. Vaikų rizika yra didesnė, jei jų tėvai rūko.

NVNU vaistai ir skrandžio opos

Grupei nuskausminamųjų vaistų, vadinamų NVNU, kyla skrandžio opų pavojus. Du žinomiausi NVNU yra aspirinas ir ibuprofenas. Opų rizika padidėja, jei vaistai vartojami didelėmis dozėmis arba reguliariai ilgą laiką. Stipresni nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pvz., kuriems reikalingas receptas, labiau rizikuoja susirgti skrandžio opomis nei tie, kuriuos galima įsigyti be recepto. Žmonės visada turėtų patikrinti etiketes ir pasikalbėti su vaistininku ar gydytoju apie bet kokius rūpesčius dėl skausmo malšinimo. Jie gali rekomenduoti tokią alternatyvą kaip acetaminofenas.

Tipai

Skrandžio opos yra viena iš pepsinių opų rūšių. Yra dar du tipai: stemplės ir dvylikapirštės žarnos opos. Stemplės opos susidaro stemplės viduje, o dvylikapirštės žarnos opos atsiranda viršutinėje plonosios žarnos dalyje, vadinamoje dvylikapirštė žarna. Opos turi panašias savybes, tačiau yra identifikuojamos pagal jų vietą organizme.

Gydymas

Jei gydytojas mano, kad yra skrandžio opa, jie gali pabandyti pašalinti priežastį:

pakeisti skausmo šalintojo tipą, jei manoma, kad priežastis yra NVNU;
bandant metodą „išbandyk ir gydyk“, jei manoma, kad priežastis yra H. pylori bakterijos;

Pašalinus priežastį, skrandžio opos simptomus galima gydyti apsaugant opą nuo rūgšties, kol ji gyja. Vaistai, kuriuos gali skirti gydytojas, yra šie:

protonų siurblio inhibitoriai (PPI), blokuojantys rūgštį gaminančias ląsteles;
H2 receptorių antagonistai, kurie neleidžia skrandžiui gaminti rūgšties pertekliaus;
antacidinių vaistų arba alginato. Jų galima įsigyti be recepto arba internetu;
vaistų, saugančių skrandžio gleivinę, tokių kaip Pepto-Bismol, kuriuos galima įsigyti internetu.

Po gydymo simptomai dažnai greitai išnyksta. Tačiau gydymą reikia tęsti, ypač jei opa atsirado dėl H. pylori infekcijos. Gydymo metu taip pat svarbu vengti gerti alkoholį, rūkyti tabaką ir bet kokį maistą.

Chirurginiai gydymo būdai

Tam tikrais atvejais operacija gali būti pasirinkta. Pavyzdžiui, jei opa ir toliau atsinaujina, negydo, kraujuoja arba neleidžia maistui išeiti iš skrandžio.

Chirurgija gali apimti:

pašalinant opą;
surišant kraujuojančias kraujagysles;
audinių siuvimas iš kitos vietos ant opos;
pjaunant skrandžio rūgšties gamybą kontroliuojantį nervą;

Skrandžio opų komplikacijos, tokios kaip kraujavimas ar perforacija, yra retos. Bet kuriai iš šių komplikacijų reikia skubios medicininės pagalbos.

Diagnozė

Skrandžio opos dažnai gydomos pašalinant problemos priežastį.

Gydytojai stebi skrandžio opos simptomus, pateikdami klausimus apie tai, kaip jaučiamas skausmas, kur ir kada jis pasireiškia, kaip dažnai ir ilgai trunka. Šis procesas padeda susiaurinti, ar nėra skrandžio opos. Gydytojas taip pat gali paprašyti atlikti išmatų ar kvėpavimo testą, kad išsiaiškintų, ar skrandžio opoje yra H. pylori bakterijų. Jei yra rimtesnių simptomų, tokių kaip kraujavimas, gydytojui gali prireikti papildomų tyrimų, kurie gali apimti:

Endoskopija: ilgo, plono, lankstaus vamzdelio gale įdėta kamera, skirta žarnos gleivinei apžvelgti. Taip pat gali būti atliekama biopsija.

Bario klizma: yra fluoroskopinis storosios žarnos tyrimas. Pacientui į storžarnes įpurškiama bario sulfato turinčio kontrasto ir atliekamos jų rentgeninė apžiūra.

Kada kreiptis į gydytoją

Kiekvienas, kuris mano, kad skrandyje gali būti opa, turėtų pasitarti su savo gydytoju. Reikia įvertinti ir gydyti bet kokius skrandžio simptomus, kurie tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba nuolat kartojasi.

Lėtai kraujuojančią opą gali rodyti anemijos simptomai, tokie kaip pavargimas ir dusulys. Rimtesnis kraujavimas yra neatidėliotina medicininė problema, apie kurį galima pranešti, jei vemiama krauju arba išmatos yra juodos ir lipnios.

Perforacija arba skylė skrandyje taip pat yra ekstremali situacija. Greitai negydant, skrandžio sienelė gali užsikrėsti. Staigus pilvo skausmas, kuris dar labiau sustiprėja, gali reikšti perforaciją, o bet kokius labai blogos infekcijos požymius reikia kuo skubiau gydyti.