Maždaug pusė pasaulio gyventojų menstruacijas patiria, patirs arba yra patyrę, tačiau mitų apie šį biologinį procesą vis dar gausu. Šiame straipsnyje paneigsime kai kuriuos labiausiai paplitusius klaidingus menstruacijų supratimus.
2017 m. pasaulyje gyveno 7,53 milijardo žmonių, iš kurių
3,73 milijardo yra gimę su moterų lytiniais organais.
Beveik visi jie patiria, turi arba išgyvens menstruacijas,
menstruacinio ciklo dalį, kurios metu gimda kartu su krauju per makštį išskiria
gleivinės audinius.
Menstruacijos gali trukti nuo 3 iki 7 dienų ir paprastai
vyksta kas 28 dienas, nors mėnesinių ciklo trukmė gali skirtis.
Nors šis biologinis procesas veikia apie pusę pasaulio
gyventojų, apie jį vis dar sklando daugybė mitų ir klaidingų nuomonių.
Daugelis kultūrų visame pasaulyje vis dar šmeižia
menstruacijas ir laiko kraują „nešvariu“ ir „purvinu“, o pačias menstruacijas
laiko tabu.
Pavyzdžiui, nors ši praktika dabar dažniausiai yra
neteisėta, kai kurios bendruomenės – kaip rodo daugybė neseniai įvykusių
tragedijų Nepale – vis dar turi vadinamuosius menstruacijų namelius, kuriuose
moterys, kurių mėnesinės prasideda, dienas, kai kraujuoja, praleidžia visiškai
izoliuotos.
Nors tai yra kraštutinis pavyzdys, visame pasaulyje yra daug
mažesnių mitų ir klaidingų nuomonių, susijusių su menstruacijomis.
Sužinokite, kokie yra populiariausi klaidingi supratimai ir
kodėl jie netiesa.
1. Seksas mėnesinių
metu
Kai kurie iš labiausiai paplitusių mitų, susijusių su
menstruacijomis, yra susiję su seksu menstruacijų metu, kad jūs negalite
pastoti menstruacijų metu.
Tačiau ši mintis yra visiškai klaidinga. Nors tiesa, kad
daugeliui žmonių menstruacijos yra laikotarpis, kai jie yra mažiausiai
vaisingi, tai tikrai priklauso nuo jų mėnesinių ciklų trukmės.
Didžiausias vaisingumas atsiranda ovuliacijos stadijoje,
kuri paprastai prasideda maždaug 12–16 dienų iki kito mėnesinių pradžios, kai
kiaušidės gamina ir išleidžia šviežias kiaušialąstes.
Ir nors dauguma menstruacijų ciklų trunka apie 28 dienas,
kai kurie ciklai gali būti net 21 diena, o tai taip pat turi įtakos
ovuliacijai. Be to, spermatozoidai lytinių takų viduje gali gyventi iki 5 dienų
arba, kai kuriais šaltiniais, net 7 dienas.
Taigi, nesaugūs lytiniai santykiai per menstruacijas gali
reikšti, kad spermatozoidai išliks pakankamai ilgai, kad sutaptų su ovuliacija
ir apvaisintų kiaušialąstę, todėl pastoti galimybė išlieka net ir šiuo atveju.
Be to, jei lytinių santykių metu turite lytinių santykių
nenaudodami prezervatyvo, dėl šiuo metu vykstančių hormoninių pokyčių padidėja
rizika užsikrėsti lytiškai plintančia infekcija (LPI), įskaitant ŽIV, arba
mielių infekciją.
Seksas iš makšties ir varpos menstruacijų metu taip pat kai
kuriais atvejais gali sukelti varpos galvutės uždegimą – infekciją, vadinamą
„balanitu“.
Vis dėlto, jei imatės visų būtinų atsargumo priemonių, kad
išvengtumėte nepageidaujamo nėštumo ir LPI perdavimo, nėra jokios priežasties
nesimėgauti seksu per mėnesines – priešingai, nes seksas gali padėti sumažinti
mėšlungį ir pagerinti nuotaiką.
2. Nesaugu nuolat
praleisti mėnesines?
Kitas plačiai paplitęs klaidingas supratimas yra tai, kad
nesaugu vartoti kontraceptines tabletes, kad galėtumėte praleisti mėnesines
ilgą laiką.
Tačiau naujausios Nacionalinio moterų sveikatos tinklo
gairės rodo, kad menstruacijas galima slopinti kontraceptinėmis tabletėmis, o
dauguma ginekologų sutinka, kad šis metodas paprastai yra saugus.
Kai kurie žmonės netgi ginčijasi, kad, neatsižvelgiant į jų
vaidmenį reprodukcijoje, menstruacijos yra nereikalingos ir gali sukelti daugiau
rūpesčių, nei yra vertos.
Daugeliui žmonių menstruacijų simptomai gali būti sunkūs ir
trukdyti normaliam jų funkcionavimui bei gyvenimo kokybei. Jie gali jausti
stiprų kraujavimą, neįgalumą sukeliantį skausmą ir kitus nemalonius simptomus,
tokius kaip migrena ir pykinimas.
Sergantieji dismenorėja (skausmingomis mėnesinėmis) arba tam
tikromis ligomis, sukeliančiomis varginančius simptomus, pavyzdžiui,
endometrioze, susitarę su gydytojais gali nuspręsti, kad kelių mėnesinių
praleidimas arba nuolatinis menstruacijų praleidimas yra geriausias jų
sveikatos ir produktyvumo pasirinkimas.
3. Neturėtų gulėti
vonioje
Kai kurie mano, kad maudytis vonioje ar net duše mėnesinių
metu yra nesaugu. Taip yra dėl to, kad karštas vanduo skatina kraujavimą, arba
dėl to, kad vanduo sustabdo kraujavimą, o tai gali turėti neigiamų pasekmių.
Nors karštas vanduo gali padėti stimuliuoti kraujotaką, tai
iš tikrųjų gali padėti sumažinti menstruacijų spazmus ir sumažinti raumenų
įtampą.
Nėra jokios priežasties nesimaudyti vonioje ar duše
mėnesinių metu. Greičiausiai atsipalaidavimas burbulinėje vonioje ir dėl to
švaresnis jausmas pagerins jūsų nuotaiką ir padės šiek tiek geriau susidoroti
su menstruacijų simptomais.
Be to, vulvai valyti geriau ir sveikiau naudoti vandenį ir
švelnų, kvapų neturintį muilą nei servetėles ar kitus produktus. Taip yra
todėl, kad daugelis intymios priežiūros priemonių gali sutrikdyti subtilią
bakterijų pusiausvyrą lytinių organų srityje, todėl infekcijos gali lengviau
įsitvirtinti.
Be to, karšta vonia gali būti naudinga sveikatai. Vienas
praėjusiais metais vieno Amerikos laikraščio atliktas tyrimas parodė, kad vonios gali sumažinti
uždegimą ir pagerinti cukraus kiekį kraujyje.
4. Laikotarpių
sinchronizavimas
Vienas paplitęs klausimas, susijęs su laikotarpiais, yra
tai, ar jie iš tikrųjų gali sinchronizuotis. Pavyzdžiui, jei dvi ar daugiau
moterų pakankamai laiko praleidžia kartu, galbūt kaip kambario draugės, ar joms
mėnesinės prasidės tuo pačiu metu?
Sąvoka „laikotarpių sinchronija“ pirmą kartą pasirodė kaip
mokslinė idėja 1971 m. gamtos straipsnyje. Šiame straipsnyje buvo teigiama, kad
moterys, gyvenusios arti – kolegijos bendrabučio kambario draugės – arba
artimos draugės, patyrė padidėjusią menstruacijų sinchroniją.
Tyrimo autoriai manė, kad greičiausiai taip atsitiko todėl,
kad taip glaudžiai kartu gyvenusios moterys laikui bėgant „keitėsi“ feromonais,
o tai galiausiai paskatino šį reiškinį.
Tačiau vėlesni tyrimai sukėlė abejonių dėl 1971 m. tyrimo
metodologijos tyrinėtojų. Vėlesni tyrimai išryškino daugybę trūkumų ir
modifikuojančių veiksnių, kurių pirminiai tyrėjai neatsižvelgė. Jie taip pat
pažymėjo, kad „trūksta empirinių įrodymų apie sinchroniškumą.
Be to, tolesni tyrimai niekada negalėjo atkartoti pradinio
tyrimo išvadų. Neseniai paskelbtas tyrimas nenustatė, kad kolegijos kambario
draugės patyrė menstruacijų sinchroniją.
Tyrėjai nuo to laiko vis labiau linkę manyti, kad ši sąvoka
yra ne kas kita, kaip ilgalaikis mitas, o bet kokia sinchronija yra visiškai
atsitiktinė.
5. Tamponų mitai
Galiausiai, kai kurie iš labiausiai paplitusių klaidingų
nuomonių yra susiję su tamponų naudojimu menstruacijų kraujui absorbuoti.
Kadangi žmogus turi įkišti tamponą į makštį, kai kurie žmonės gali nerimauti,
kad tai gali pakenkti.
Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra tai, kad įdėjus tamponą
gali suplyšti mergystės plėvė, o tai, kaip teigiama klaidingoje nuomonėje, yra
„nekaltybės ženklas“.
Iš tikrųjų mergystės plėvė yra tampri membrana, kuri iškloja
makšties angą ir paprastai neuždengia makšties angos. Jei taip būtų, mergystės
plėvė blokuotų menstruacinį kraują ir kitas išskyras iš organizmo. Tai būtų
pavojinga, todėl norint ištaisyti prireiks chirurginės intervencijos.
Kadangi mergystės plėvė yra tampri, įdėjus tokį mažą daiktą
kaip tamponas nesuplyš. O kadangi menstruacijų metu kraujas sutepa makštį,
tampono įdėjimas neturėtų būti nepatogus, jei tai daroma teisingai.
Jei vis tiek jaučiatės nepatogiai, pabandykite naudoti
lubrikantą, kuris padėtų įstumti tamponą. Asmuo visada turėtų reguliariai
keisti tamponus, kaip rekomenduojama, maždaug kas 4–8 valandas. Labai svarbu, kad
žmogus tai padarytų, nes susikaupęs kraujas, audiniai ir bakterijos gali sukelti
toksinio šoko sindromą.
Antrasis mitas, su kuriuo susidūrė daugelis pirmą kartą
naudojančių tamponus, yra tai, kad tamponas gali pasimesti makštyje.
Tai tiesiog netiesa, nes tampono nėra kur dėti. Gimdos
kaklelis yra makšties viršuje, o jo anga yra per maža, kad tamponas neprasiskverbtų.
Be to, makšties gylis yra vidutiniškai tik apie 9,6
centimetro, o tamponai yra su virvelėmis, kurios padeda jį pašalinti iš
makšties. Taigi, jei tamponas šiek tiek pakyla, visada galite lengvai ieškoti
virvelės ir atsargiai ištraukti tamponą.
Jei kada nors susidursite su informacija, dėl kurios nesate
tikri arba kuri jums kelia nerimą, pasikalbėkite su slaugytoja arba gydytoju,
kuris galės tai patikrinti už jus. Mitams ir klaidingoms nuomonėms sveikatos
priežiūros srityje nėra vietos.