Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) - dažnai tiesiog vadinama anoreksija - yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingas neįprastai mažas kūno svoris, stipri baimė priaugti svorio ir iškreiptas svorio suvokimas. Žmonės, sergantys anoreksija, labai vertina savo svorio ir formos kontrolę, deda ypatingas pastangomis, kurios paprastai labai trukdo jų gyvenimui.
Žmonės, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, dažnai gali kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje laikydamiesi dietų, mankštos ir vaistų. Bet jei kiekvieną dieną nepatikrinsite cukraus lygio kraujyje matuokliu, tiksliausių rezultatų neturėsite. Bet kuriam diabetu sergančiam asmeniui naudinga periodiškai patikrinti cukraus kiekį kraujyje.
Suaugusių žmonių organizmas turi didesnį atsparumą įvairioms ligoms, jų imuninė sistema yra stipresnė, todėl ir rota virusas jų žarnynuose diagnozuojamas rečiau. Mokslininkai yra nustatę, kad užsikrėsti rota virusu pakanka vos 10 viruso dalelių. Sunkiausiomis ligos formomis pirmą kartą serga 3 – 35 mėnesių kūdikiai ir vaikai.
Kas dešimtas suaugęs žmogus turi inkstų sutrikimų, tačiau dažnas to net neįtaria. Apie užklupusią klastingą ligą neretai sužinoma, kai ji jau būna gerokai pažengusi į priekį. Apie inkstų ligas ir jų gydymą kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologe dr. Asta Stankuviene.
Laimo liga, taip pat žinoma kaip Laimo beriliose, yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija, pavadinta Borrelia. Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių
Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija).
Padidėjęs ar sumažėjęs kraujo spaudimas – dažna ir pažįstama situacija, daugeliui iš mūsų. Priežasčių ir gydymo metodų šiuo atveju gali būti daug ir įvairių, tačiau pirmiausia svarbu patiems pastebėti kraujo spaudimo kitimą, jog būtų galima kreiptis į gydytojus dėl diagnozės.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijų surinktais duomenimis, prostatos ligomis serga kone kas trečias 50-ties metų sulaukęs vyras, o ūminiu prostatos uždegimu vis dažniau serga jaunesni.
Anafilaksija vis dažniau ištinka maistui alergiškus vaikus, ir ne ligoninėje, o įprastomis visuomenės sąlygomis. Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas.
Padidėjęs aplinkos užterštumas, stresas, retas kontaktas su gamta ir namų sterilumas – visa tai žmogui naujos aplinkybės, su kuriomis neteko susidurti ankščiau gyvenusioms kartoms. Tai ir vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių alergijų padažnėjimą.
Skydliaukės sutrikimus patiria daugiau nei 20% Lietuvos gyventojų, tačiau iš jų apie tai nieko nežino. Taip yra dėl to, kad nežymūs skydliaukės simptomai dažnai priskiriami žmogaus būdui arba palaikomi ankstyvosios senatvės požymiais.
Lietuvoje gali būti apie 250–300 žmonių, kurie yra infekuoti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), tačiau to nežino, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovė, gydytoja Irma Čaplinskienė.
ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – retrovirusas, priklausantis lentivirusų šeimai (lot. lenti – „lėtas“), nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. Šis virusas mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionės imunodeficito virusui (BIV).
Kiekvienas žmogus mato kitaip. Tai priklauso nuo susiformavusios jo regėjimo sistemos ir nuo to, kaip jis, laikui bėgant, išmoko naudotis akimis. Deja, jei augdamas neišsiugdėte gerų regėjimo įgūdžių, vargsite visą gyvenimą. Tačiau, net jeigu jūsų regėjimo įgūdžiai geri, juos nesunku sugadinti. Regai kenkia stresas, prasta mityba, gyvenimo būdas ir, žinoma, senėjimas.
Plaučių uždegimas arba pneumonija – tai infekcijos (dažniausiai virusų arba bakterijų) sukeltas plaučių audinio uždegimas. Dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų alveolėse susikaupia skysčio ir uždegiminių ląstelių. Dėl šio pažeidimo sutrinka dujų apykaita – blogai pasisavinamas deguonis.
Būsimo vaiko sveikata – ne vien mamos, bet ir visos šeimos reikalas. Jau 3 mėnesius iki planuojamo pastojimo būsimoji mama ir būsimasis tėtis turėtų susilaikyti nuo alkoholio, o ypač jo vengti nėštumo laikotarpiu. Pavojingiausias kūdikio raidai laikas – nuo 3 iki 10 savaitės po pastojimo.
Statistiniai duomenys liūdina: vėžiu serga viena iš trijų ir viena iš keturių moterų. Lietuvoje kasmet vėžių serga net 18 tūkst. Žmonių, iš jų daugiau kaip 8,5 tūkst. – moterys. Plintanti liga verčia susirūpinti mokslininkus, sveikatos apsaugos organizatorius, specialistus bei politikus.
Slapto kraujo tyrimas leidžia aptikti mikroskopinį kraujo buvimo kiekį išmatose, kuris gali būti virškinimo trakto problemos požymis.
Šiuolaikiniai automatiniai šlapimo analizatoriai greitai nustato pagrindinius 10-11 šlapimo rodiklių.
Kraujo tyrimų rezultatų reikšmės Kraują dabar analizuoja automatinis aparatas, vadinamas hematologiniu analizatoriumi. Jis pateikia daug rodiklių, kurie gydytojui suteikia informacijos apie kraujo elementus – eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius), leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), trombocitus (kraujo plokšteles).
Kai stengiatės pastoti, tikitės ar įtariate nėštumą, nežinia stipriai ištampo nervus, o dienos slenka lėčiau negu įprastai. Iš to didelio noro sužinoti rezultatus, net nesulaukusios tikrųjų nėštumą patvirtinančių požymių skubame į vaistinę ir perkame nėštumo testą (vieną ar, kad būtų aiškiau, kelis...). Vos 10 min. ir lemtingas atsakymas prieš akis. Tačiau ar jie tikrai tokie patikimi?
Helicobacter pylori – tai skrandyje aptinkama bakterija. Šis bakterija yra ypatinga tuo, kad, priešingai nei daugelis kitų, yra prisitaikiusi gyventi skrandyje esančioje rūgščioje terpėje. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) duomenimis, šią bakteriją savo skrandžio gleivinėje nešioja didžioji žmonių populiacijos dalis (70-80 proc.), iš jų opalige suserga tik 10 proc. Daugelis gyvena, net nežinodami, kad ją turi, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad:
Susirgti gimdos kaklelio vėžiu labiausiai rizikuoja 25-60 metų moterys. Šis vėžys būna dviejų rūšių. Plokščialąstelinis vėžys dažniausiai išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės plokščiojo epitelio ląstelių, o vėžys, kuris išsivysto iš kaklelio kanalo liaukinio epitelio ląstelių, vadinamas adenokarcinoma. Šiuo vėžiu moterys serga daug rečiau nei plokščialąsteliniu.
Skydliaukė (lot. glandula thyroidea) – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka, išsidėsčiusi tarp 5-ojo kaklo slankstelio ir 1-ojo krūtinės slankstelio, po pat Adomo obuoliu (vyrams). Ji yra maždaug 15-30 g svorio, paprastai padidėja mėnesinių bei nėštumo metu. Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų gamyba, šį procesą reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė.
Maisto netoleravimas, taip pat žinomas kaip ne IgE sukeltas padidėjęs maisto jautrumas arba ne alerginis maisto padidėjęs jautrumas, reiškia sunkumus, susijusius su tam tikrų maisto produktų virškinimu. Svarbu pažymėti, kad maisto produktų netoleravimas skiriasi nuo alergijos maistui.
Šienligė, alerginis rinitas – žiedadulkių sukelta alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Kiti šienligės pavadinimai: polinozė (lot. pollen – žiedadulkė), šieno karštligė, šieno sloga, pavasario – vasaros sloga, alerginis rinitas.
Inkstai ir kepenys – lyg sudėtingos žmogaus organizmo laboratorijos. Tai skirtingi organai, atliekantys skirtingas funkcijas, tačiau turi ir vienijantį požymį. Susirgęs lėtine inkstų ar lėtine kepenų liga žmogus nejaučia jokio skausmo, kitų simptomų, o liga patyliukais ardo šiuos organus.
Maksimali temperatūra, kurioje žmogus gali kvėpuoti, yra 116 laipsnių. Skaičius įspūdingas – juk daugelis iš mūsų patiria nemažai nepatogumų jau tada, kai termometro stulpelis šokteli iki 30 laipsnių. Ypač karščius ir tvankumą sunku ištverti miestų gyventojams – situaciją pablogina įkaitęs asfaltas ir išmetamosios dujos.
