Alergijos tyrimai (I)

Padidėjęs aplinkos užterštumas, stresas, retas kontaktas su gamta ir namų sterilumas – visa tai žmogui naujos aplinkybės, su kuriomis neteko susidurti ankščiau gyvenusioms kartoms. Tai ir vieni pagrindinių veiksnių, lemiančių alergijų padažnėjimą.

Alergija – tai perdėtai jautrus žmogaus imuniteto atsakas į natūraliai iš aplinkos į organizmą patekusias daleles – alergenus (žiedadulkes, maistą, pelėsius, gyvūnų plunksnas, kailį, vabzdžių nuodus, namų dulkių erkutes). Simptomai varijuoja nuo slogos, bėrimo, dusulio iki mirties (įgėlus vabzdžiui).

Dažniausiai žmogus net neįtaria, kad yra kam nors alergiškas. Tačiau statistika rodo, kad maždaug 1 iš 3 serga aukštesnės ar žemesnės klasės alergija. Ilgoje perspektyvoje net ir labai silpna alergija, pastoviai veikiama, daro įtaką žmogaus bendram tonusui, nuotaikai ir darbingumui.

Su tuo galima kovoti. Tikslingai vengiant žalingojo alergeno mitybos racione ar kitoje aplinkoje, situacija susitvarko. Jei alergeno išvengti neįmanoma, vartojama reakcijas slopinantys medikamentai. Šiuolaikinio mokslo pagalba kai kurias alergijas jau galima ir išgydyti pratinant organizmą prie konkretaus alergeno ypač mažomis dozėmis.

Tačiau pirmiausia reikia tiksliai nustatyti – ar yra alergija ir jei taip, tai kam?

Maistinių alergenų rinkinys:

•    Ananasas;
•         Žemės riešutai;
•         Graikiški riešutai;
•         Anakardžių riešutai;
•         Pienas (pasterizuotas);
•         Kiaušinio baltymas (albuminas);
•         Kiaušinio trynys;
•          Kazeinas;
•          Bulvės;
•           Abrikosai;
•          Morkos;
•          Pomidorai;
•          Upėtakis;
•          Apelsinai;
•          Obuoliai;
•          Kvietiniai miltai;
•          Ruginiai miltai;
•          Guoda sūris;
•           Vištiena.

Mišrus elergenų rinkinys (maistinių, įkvepiamųjų, įgeliamųjų ir kontaktinių):

• Plunksnos (karvelio, žąsies, vištos, anties);
• Vapsvos nuodai;
• Uodai;
• Skruzdėlės;
• Katės kailis;
• Šuns kailis;
• Sausgrybis (Alternaria alternata);
• Pienas (pasterizuotas);
• Sojos pupelės;
• Medus;
• Kazeinas;
• Kava;
• Kakava;
• Naminiai paukščiai;
• Arklys;
• Aviena / ėriena;
• Bananai;
• Melionas;
• Lazdyno riešutai;
• Pistacijų riešutai;

Įkvepiamų alergenų rinkinys

• Namų dulkių erkutė (Dermatophagoides pteronyssinus);
• Namų dulkių erkutė (Dermatophagoides farinae);
• Alksnis;
• Beržas;
• Lazdynas;
• Ąžuolas;
• Žolelių mišinys;
• Rugiai;
• Pelynas;
• Gyslotis;
• Katės kailis;
• Arklys;
• Šuns kailis;
• Jūrų kiaulytė;
• Žiurkėnas;
• Triušis;
• Pelėjūnas;
• Juodgrybis;
• Galvenis;
• Sausgrybis.

Vaikų alergenų rinkinys

• Namų dulkių erkutė (Dermatophagoides pteronyssinus);
• Namų dulkių erkutė (Dermatophagoides farinae);
• Beržas;
• Žolelių mišinys;
• Katės kailis;
• Šuns kailis;
• Sausgrybis;
• Pienas;
• Kazeinas;
• Kiaušinio baltymas;
• Kiaušinio trynys;
• Galvijų kraujas;
• Soja;
• Morkos;
• Bulvės;
• Kviečiai;
• Lazdyno riešutai;
• Žemės riešutai.

Alerginė sloga

Alerginė sloga (alerginis rinitas) – pati didžiausia alergijos forma, ja serga net ketvirtadalis europiečių. Pavasarį ir vasarą alerginę slogą sukelia medžių, krūmų, įvairiausių žolynų, piktžolių žiedadulkes. Ši alergija vadinama šienlige. Alerginę slogą ištisus metus taip pat gali išprovokuoti dulkės, kurių sudėtyje yra dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų plaukai. Alergiškas žmogus gali sloguoti ir įkvėpęs tabako dūmų, kvepalų.

Alerginės slogos (šienligės) simptomai:

• Nuolatinis čiaudulys;
• Vandeninga sloga;
• Nosies nėžėjimas;
• Pasunkėjęs kvėpavimas per nosį (užgulusi nosis);
• Akių simptomai – paraudusios, ašarojančios ir niežtinčios akys;
• Gerklės, ausų perštėjimas, kosulys.

Pavojaus periodai sergantiems šienlige – metas, kai žydi audringą organizmo reakciją sukeliantys augalai. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai Lietuvoje: medžių – kovas – gegužė, žolių – birželis, piktžolių – liepa rugpjūtis. Daugelyje pasaulio šalių yra įprasta skelbiant meteorologines prognozes nurodyti ir žiedadulkių koncentracijos indeksą. Taip sergantieji šienlige sužino, ar gali planuoti laisvalaikį gamtoje, kokių profilaktikos priemonių imtis.

Kaip šienligę atskirti nuo peršalimo?

 Alerginė sloga dažnai painiojama su peršalimu. Pagrindinis skirtumas, leidžiantis atskirti šienligę nuo peršalimo – negalavimo trukmė. Peršalimas paprastai vargina 5 -7 dienas, šienligė – kol žmogus kontaktuoja su alergenu, ir pasireiškia kasmet tuo pačiu metų laiku. Sergant šienlige nekarščiuojama. Kitas padedantis atskirti požymius – sergant peršalimo sloga per keletą dienų vandeningas nosies sekretas tampa tirštas, gelsvas ar žalias, gali atsirasti kosulys. Reikia žinoti ir tai, kad žmonės, o ypač vaikai, kurie serga alergine sloga, dažniau ir ilgiau serga ir peršalimo ligomis. Todėl, vien tik gydydami alerginę slogą, juos galime padaryti sveikesnius. Tačiau tikrąją ligos priežastį gali nustatyti tik gydytojas specialistas.

Svarbu: Peršalimo slogą sukelia virusai, bakterijos, o šienligę – alergenas, aptinkamas tik tam tikru metų laiku.

Kryžminė reakcija tarp žiedadulkių ir maisto alergenų

Nustatyta, kad net 70 – 90  proc. žiedadulkėmis alergiškų žmonių būna jautrūs ir augaliniam maistui – daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams ir riešutams. Tai vadinamoji kryžminė alerginė reakcija. Beržo, lazdyno, alksnio žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai yra alergiški ir lazdyno riešutams, morkoms, bulvėms, salierams, obuoliams ir kaulavaisiams (persikams, nektarinams, vyšnioms, abrikosams, slyvoms ir kt.). Jei šienligės simptomai pasireiškia žydint javams, reikėtų vengti miltų ir kruopų patiekalų. Jei organizmas itin jautriai reaguoja į kiečio (pelynų), ramunėlių, kiaulpienių, saulėgrąžų, ambrozijų, medetkų lakišiaus, debesylo žiedadulkes, gali tekti atsisakyti saliero, paprikos, petražolių, krapų, arbūzų, meliono, bananų, saulėgrąžų.

Sezoninės ir nuolatinės alerginės slogos požymiai

Kaip atsikratyti alergenų namuose?

·       Rinkitės lengvai skalbiamą patalynę, miegokite ant sintetine medžiaga užpildytų pagalvių, čiužinių;

·       Patalynę skalbkite ne rečiau kaip 7-10 dienų karštu vandeniu, lyginkite karšta laidyne;

·       Kuo dažniau namuose nuo visų paviršių (taip pat ir grindų) valykite dulkes – geriausia specialiomis gerai dulkes surenkančiomis pašluostėmis;

·       Atsisakykite kilimų. Jei įmanoma, rinkitės trumpaplaukius, plaunamus;

·       Jei alergiją sukėlė namuose augintas gyvūnas, tai iškrausčius jį būtina atsikratyti visų jo žaislų, kilimėlių, indelių, kitų daiktų, ant kurių galėjo likti kailio, seilių, šlapimo, išmatų ir gyvūno odos pėdsakų.

Kontaktinę alergiją išprovokuoja organizmo reakciją į chemines medžiagas, sintetiką, vabzdžių įkandimus, kontaktą su gyvūnais.

Ligos simptomai:

• Paraudusi ir patinusi oda;
• Odos niežėjimas;
• Bėrimas pūkšlėmis (dilgėlinė).

Kasdien liečiame daugelį daiktų ar paviršių, galinčių sudirginti odą ir sukelti alergiją. Įvairūs chemikalai, esantys daugelyje naudojamų priemonių, pažeidžia odą, iškreipia ir sumažina odos apsauginio barjero funkciją.

Alerginė reakcija įgėlus vabzdžiui dažniau kyla tiems, kurie sirgo arba serga maisto alergija, atopiniu dermatitu, alergine sloga, bronchine astma arba kurių artimiausi giminaičiai sirgo / serga, netoleruoja kai kurių vaistų. Vabzdžių įkandimų sukeliamą alerginę reakciją galima prognozuoti: jei ankščiau vabzdžių įkandimo ar įgėlimo požymiai ilgai nepranykdavo, įkandimo vieta labai patindavo, niežėdavo, galima tikėtis alergijos. Pirmi keli įkandimai dažnai nesukelia jokios reakcijos, tačiau ilgai išsilaikęs tinimas, perštėjimas gali būti signalas, kad reikia saugotis nuo vabzdžių įkandimų.

Svarbu: Alerginės reakcijos gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Odos alergija

Alergiją keliantis maistas ar kontaktiniai alergenai gali sukelti odos bėrimą pūkšlėmis. Pūkšlės, vienoje vietoje pranykstančios per 1 – 24 val. ir atsirandančios kitoje, yra ūminės ar lėtinės dilgėlinės požymis. Bėrimas primena dilgėlės nudilginimą.

Pusei ligonių ūminė dilgėlinė – bėrimas – trunka trumpiau nei 6 savaites, lėtinė – ilgiau nei 6 savaites.

Jei bėrimas, t.y. uždegimo rakcija, apima gilesnius audinius, jie patinsta ir susidaro angiodema (Kvinkės edema). Jos metu paburksta kvėpavimo takų gleivinė, sutinsta lūpos, liežuvis, ligonis pradeda dusti, gali sutrikti kvėpavimas, atsiranda baimės jausmas, gali skaudėti pilvą, sąnarius. Tuomet iškyla uždusimo pavojus. Įtarus šią būklę, reikia kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą.