Anafilaksija

Anafilaksija vis dažniau ištinka maistui alergiškus vaikus, ir ne ligoninėje, o įprastomis visuomenės sąlygomis. Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas.  

Anafilaksija prasideda staiga, pasireiškia dviejų dar daugiau organų pažeidimu įvairiose kūno vietose:

• Odos bėrimas, dilgėlinė, niežėjimas, raudonis, lūpų, liežuvio sutinimas, prikimęs balsas, negalėjimas ryti, kalbėti;
• Vandeninga staigi sloga, dusulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas, pamėlynavimas;
• Dažnas širdies plakimas, svaigulys, nerimas, nualpimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, sąmonės praradimas, traukuliai;
• Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Laiku nesuteikus pagalbos nukentėjusiajam, jį gali ištikti mirtis. Dėl šių priežasčių reikia mokytis atpažinti anafilaksijos požymius ir žinoti kaip elgtis jiems atsiradus.

Svarbu: Sveikatos sutrikimai, sukeliantys anafilaksinį šoką, dažniausiai prasideda netikėtai, praėjus kelioms minutėms nuo vabzdžio įgėlimo.

Alergijos gydymas

Dažnai žmonės numoja ranka į alergijos simptomus, neteikdami tam didelės reikšmės, arba priskiria juos kitoms ligoms. Būkite atidūs – negydoma alergija gali sukelti kitos rūšies alergiją, alerginė sloga gali komplikuotis sinusitu, ausų uždegimu, astma. Alergiją gydyti būtina, o vaistus skiria gydytojas, prieš tai nustatęs diagnozę.

Alergijos gydymo būdai:

• Alergenų vengimas;
• Specifinė alergenų imunoterapija;
• Gydymas vaistais;
• Paciento mokymas.

Svarbu: Efektyvus alergijos gydymas yra abiejų – paciento ir gydytojo – bendradarbiavimo rezultatas.

Pirmasis gydymo žingsnis – kiek įmanoma vengti kontaktų su alergenais. Jei alergijos priežastis yra medžių, žydinčių žolynų žiedadulkės, namų dulkės, pelėsiai ar vabzdžių įkandimai, rekomenduojame laikytis tam tikrų taisyklių, kaip išvengti šių alergenų. Jei esate alergiškas gyvūnėliams, rekomenduojama namuose jų nelaikyti.

Specifinė alergenų imunoterapija yra vienas alergijos gydymo būdų, kai sukeliama tolerancija alergenui organizmas tampa jam nebejautrus, ir alergiška nepasireiškia. Imunoterapijos metu alergeno dozės yra parenkamos labai tiksliai, pagal griežtai nustatytas gydymo schemas, visą procesą prižiūri specialistas, tai trumpa 3 metus ir ilgiau.

Vaistus alergijai gydyti turi skirti gydytojas, berecepčius vaistus taip pat geriau pirkti prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Alergija gydoma antihistamininiais preparatais (geriamaisiais, purškiamais į nosį ar lašinamais į akis), sunkesniais atvejais – gliukokortikosteroidais (purškiamais į nosį, labai retai – geriamaisiais), kromonais (purškiamais į nosį ar lašinamais į akį), dekongestantais (geremaisiais ar purškiamais į nosį), sudėtiniais įvairių grupių preparatais nuo alergijos.

Mitai ir tiesa

Vienas mitas skelbia, kad nuo šienligės gali išgydyti nuolat patiriamas kontaktas su alergenu. Nuolatinis pasikartotinis kontaktas su alergenu gali ne tik pabloginti ligos eigą, bet ir sukelti komplikacijų.

Kitas mitas, kad vaikas šienligę išaugs ir jos nereikia gydyti. Vaikystėje atsiradusi šienligė negydoma gali ne tik neišnykti, bet ir labai pabloginti vaiko sveikatos būklę. Be to, šienligė gali būti rimtesnių negalavimų, pavyzdžiui, astmos, priežastis.

Atmintinė sergančiajam šienlige

·       Žydinti alergiją sukeliantiems augalams nevaikščiokite pievose, nenupjautose vejose, ypač saulėtą vasaros dieną po vidurdienio;

·       Nepjaukite žolės, nevartykite jos, nemiegokite ant šieno;

·       Neatidarinėkite automobilio langų važiuodami per žydinčius laukus;

·       Po pusiaudienio namuose uždarykite langus, ypač saulėtą dieną;

·       Kambarius patartina vėdinti anksti ryte arba vėlai vakare, kai ore būna mažiausia žiedadulkių koncentracija;

·       Namuose kasdien valykite dulkes drėgna šluoste;

·       Dažnai drėkinkite užuolaidas – drėgmė sulaiko žiedadulkes išorinėje užuolaidų pusėje ir neleidžia joms patekti į vidų;

·       Saulėtą dieną lauke nešiokite tamsius akinius, odą apie nosį tepkite apsauginiu tepalu;

·       Grįžę iš lauko tuoj pat nusirenkite viršutinius drabužius, veidą nusiprauskite drungnu virintu vandeniu;

·       Nosį pravartu plauti pasūdytu vandeniu – ši procedūra sumažins į nosies gleivinę patekusių alergenų kiekį. Tai taip pat pašalina ir kitų ligų sukėlėjus bei susikaupusį sekretą;

·       Jei žinote arba įtariate, kad sergate šienlige, nenaudokite vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos arba juos rinkitės labai atsargiai. Taip pat atsargiai vartokite medų – jame taip pat gali būti šienligę sukeliančių alergenų. Dar vienas patarimas – venkite namus puošti lauko gėlių puokštėmis, sausų gėlių kompozicijomis ir verbomis.

Kaip išvengti vabzdžių įkandimų?

·       Pasistenkite lauke nevalgyti ledų, vaisių, negerti saldžių gėrimų;

·       Venkite ryškiaspalvių, gėlėtų ir tamsių drabužių, iškylose geriausia vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, dėvėti ilgas kelnes, avėti batus;

·       Rengdamiesi į gamtą nesikvėpinkite, nenaudokite kremų, kvapnių muilų, kosmetikos;

·       Jei atskrido geliantis vabzdys, nedarykite staigių judesių. Mojavimas rankomis dažnai tik pakursto vabzdžių agresiją;

·       Namuose ant langų uždėkite apsauginius tinklelius, vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis papurškite užuolaidas. Beje, pirkdami tokias prekes, atkreipkite dėmesį, ar jos efektyvios nuo plėviasparnių, nes dauguma buityje naudojamų repelentų jų neveikia.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie augalai išskiria alergiją sukeliančias žiedadulkes?

Alergiją sukeliančias žiedadulkes išskiria nežydintys ir vaisių nemezgantys augalai (medžiai, žolės ir piktžolės). Paprastai jie gausiai brandina mažas lengvas sausas žiedadulkių granules, kurias išnešioja vėjas. 

Ar pakeitęs gyvenamąją vietą galėčiau išvengti šienligės?

Ne. Persikėlimas į kitą geografinio klimato zoną nepadės išvengti alergijos ar jos simptomų. Dažniausiai žmonės, pagyvenę toliau nuo ankščiau alergiją kėlusių žiedadulkių šaltinio, sužino, kad yra alergiški kitiems augalams, augantiems naujoje vietovėje. 

Ką reiškia ant kai kurių produktų esantis užrašas "hipoalerginis"?

Šis užrašas reiškia, kad juo pažymėtas produktas sukels mažiau alerginių reakcijų arba jų nesukels visai. 

Daugelis kasdien naudojamų produktų - valiklių, dezodorantų, makiažo priemonių ar net burnos skalavimo skysčių turi sudedamųjų priemonių, kurios gali suerzinti odą ar veikti kaip alergenai. Šių ingredientų (kvapiųjų medžiagų, konservantų) sąlytis su oda gali sukelti kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį niežuliu, odos bėrimu, patinimu ar net pūslelių atsiradimu. 

Daugelis kosmetikos ir valymo priemonių gamintojų ant produktų pakuotės rašo, kad tai hipoalerginiai gaminiai. Tačiau gamintojų neprašoma įrodyti, kad jų produktai nesukelia alergijos, kaip ir nėra vieningo reglamento šiai produkcijai patikrinti.

Iš kitos pusės, hipoalerginių produktų naudojimas gali padėti sumažinti kontaktinio dermatito riziką. Vis dėlto visuomet prieš pradedant naudoti naują produktą reikėtų išbandyti, ypač jei ankščiau yra kilusių alerginių odos reakcijų. Norėdami išbandyti naują produktą, turėtumėte nedidelį jo kiekį užtepti ant vidinės riešo ar alkūnės pusės ir stebėti 24 val. 

Ar stresas turi įtakos alergijos paūmėjimui?

Stresas yra organizmo atsakas į konfliktines situacijas (išorines ir vidines), kurios sudrumsčia įprastą gyvenimo ritmą. Mūsų organizmas, įskaitant virškinamąjį traktą, širdies ir kraujagyslių, nervų ir imuninę sistemas, reaguoja į stresines situacijas. Kai jaučiamės susirūpinę ar nervingi, organizme išsiskiria didelis kiekis įvairių hormonų, cheminių medžiagų, įskaitant ir histaminą. Histaminas yra svarbi cheminė medžiaga, galinti sukelti alergijai būdingų simptomų. 

Stresas savaime sukelia alergijos, tačiau dėl jo liga gali paūmėti. 

Ar alergija išgydoma?

Alergija nėra visiškai išgydoma, tačiau jos simptomai gali būti sėkmingai gydomi ir valdomi. Pirmiausia reikia pašalinti alergenus, po to vaistais mažinti alergijos simptomus. Jei kontaktas su alergenu tęsis, imuninė sistema gali ir toliau reaguoti į jį, ir tuomet nepadės joks gydymas. Tiesa, kartais vaikai gali išaugti alergiją, dažniausiai taip nutinka, kai yra alergija maistui.

Imunoterapija, t.y. alergenų preparatai, gali smarkiai sumažinti alergijos simptomus ir alergiją slopinančių vaistų poreikį.