Atopijai ir astmai išsivystyti nepalanki aplinka

„Išsivysčiusiose bendruomenėse dėl pernelyg higieniškos gyvenamosios aplinkos vis dažnėja atopinio dermatito arba šienligės atvejai. „Ši teorija vadinama higienos hipoteze ir mokslininkai jai pritaria.

Tiesa tokia, kad alerginiai simptomai jau vadinami civilizacijos liga ir pažangiose pramonės valstybėse tokių atvejų nenumaldomai daugėja. Pavyzdžiui, 1980 m. Japonijoje pradinių klasių mokinių, kuriems prognozuota alergijų sukelta astma, buvo tik 1 proc., o dabar šis skaičius jau išaugęs keturis kartus.

Ką pirmiausia vadiname alergija? Jos išsivystymo esmė – tai organizmo sprendimas traktuoti nežalingas medžiagas kaip priešą, kurį reikia pulti su didesne jėga, nei reikia. Tai perteklinė organizmo savigyna.

Žmonės, kurie sloguoja arba kuriems ašaroja akys, kenčia nuo perteklinės organizmo savigynos. Daug simptomų gali būti priskiriami alerginei reakcijai, bet tik šienligei ir astmai būdinga staigi organizmo reakcija, kai į jį prasiskverbia neaiškios medžiagos. Tokie atvejai vadinami žaibiška alergine reakcija.

70 proc. mūsų imuninių ląstelių yra sutelktos žarnyne. Tos imuninės ląstelės lygiai taip pat turi išlaikyti pusiausvyrą, antraip gali kilti alerginių reakcijų.

Imuninė ląstelė, vadinama T ląstele, aktyviai dalyvauja vykstant alerginei reakcijai.  T ląstelės skirstomos į dvi pagrindines klases: Th1 ir Th2 ląsteles.

Kai gimstame, Th2 ląstelės dominuoja vykstant imuninei reakcijai. Vėliau vis didesniu tempu gausėja žarnyno bakterijų įvairovė, nes augant mums vis dažniau tenka susidurti su skirtingais mikroorganizmais. Skirtingos žarnyno bakterijos, pavyzdžiui, pieno rūgšties ir bifidobakterijos, gamina fermentus ir sukuria ląstelių komponentus, kuriais sužadinamos imuninės ląstelės. Toks kompleksas skatina Th1 ląstelių gaminimą, kol tarp Th1 ir Th2 įsivyrauja tinkama pusiausvyra. Šiais laikais urbanizuotose vietovėse ypač pagerėjo higienos ir sanitarinė padėtis, tačiau ta atėmė iš mūsų galimybę susidurti su gausybe mikrooganizmų.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad besivystant alergijoms Th2 ląstelės tampa pernelyg aktyvios. Tuomet pagaminama pernelyg daug antikūnų iš tam tikros rūšies limfocitų, vadinamųjų B ląstelių, kurias sužadina Th2 ląstelės. Dėl to išskiriami cheminiai junginiai, sukeliantys čiaudulį ir nosies ertmės užgulimą. Viena iš priežasčių, dėl kurių dauguma pažangių valstybių gyventojų kenčia nuo alergijų, yra menka žarnyno bakterijų įvairovė, didinanti imininių ląstelių disbalansą.

Maistas, padedantis palaikyti tinkamą imuninių ląstelių pusiausvyrą

Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp žarnyno bakterijų įvairovės ir alerginių simptomų. Tyrimo duomenys išryškino akivaizdų skirtumą tarp tyrimo grupių.

Šio tyrimo subjektas tapo žemės ūkio ir kitokioje aplinkoje augantys vokiečių, austrų ir šveicarų vaikai. Tyrėjai palygino astmos ir atopijos paplitimą tarp šių dviejų vaikų grupių.

Žemės ūkio aplinkoje augusių vaikų sergamumas astma ir atopija kur kas mažesnis nei tų, kurie auga ne ūkio aplinkoje. Tai lemia žemės ūkio aplinkoje augančių vaikų sąlytis su įvairiais mikrobais. Kitaip tariant, vaikai, augantys aplinkoje, kurioje į jų organizmą kasdien patenka daugybė įvairių mikroorganizmų ir jų žarnyne išlaikoma mokroorganizmų įvairovė (kartu ir žarnyno fermentų įvairovė), yra mažiau linkę sirgti alerginėmis ligomis, nes jų imuninių ląstelių pusiausvyra yra ideali.

Esame linkę vertinti gyvenamąją aplinką pagal tai, kaip patogu joje gyventi. Tačiau, jei netoli gyvenamosios vietos yra ir natūrali aplinka, tai didelis pranašumas žmogaus žarnynui.

Vis dėlto yra būdų, kuriais net ir miesto gyventojai gali užkirsti kelią imuninių ląstelių pusiausvyros sutrikimui. Specialistų siūlymas – papildyti savo kasdieninį racioną fermentuotais pieno rūgšties maisto produktais. Šie produktai turi daug skirtingų mikroogranizmų ir komponentų, kurie maitina žarnyno bakterijas, o jos, savo ruožtu, leidžia gerosios bakterijoms suvešėti. Fermentuoti pieno rūgšties maisto produktai padeda sureguliuoti ir žarnyno bakterijų, ir Th1 bei Th2 ląstelių pusiausvyrą. Kol kas užtenka pabrėžti, kad miestiečiams kur kas sunkiau paimti mikroorganizmų iš savo gyvenamosios aplinkos, todėl jiems būtina nuolat gauti mikroorganizmų iš maisto produktų.

Nejaugi alergija maistui gali sukelti nežymių negalavimų?

Jau ankščiau kalbėta apie šienligę, atopiją ir astmą, tačiau alergija maistui – tai nenumaldomai tarp vaikų plintanti problema. Pagrindiniai alergijos maistui sukėlėjai yra kiaušiniai, pienas ir kviečiai. Praeityje sojų pupelės buvo pagrindinis tokios alergijos sukėlėjas, bet dabar, pasikeitus valgymo įpročiams, jas pakeitė kviečiai.

Plintanti alergija kviečiams siejama su vis populiarėjančiu įpročiu valgyti duoną. Vaikydamiesi populiarumo, daug žmonių priprato vartoti greitąjį maistą, saldžias bandeles ir pyragaičius, nes šiems gaminiams suvalgyti nereikia daug laiko. Užsienio šalyse celiakija plačiai žinoma kaip alerginė žarnyno reakcija, kurią sukelia kviečiai. Todėl patiekalai be glitimo, lemiančio celiakijos atsiradimą, tose šalyse labai išpopuliarėjo iš jų vartojimas vadinamas beglitime diena (vis dėlto reikalingi dar išsamesni tyrimai, siekiant nustatyti beglitiminės dietos poveikį žmonėms, kurie nėra alergiški kviečiams).

Gliuteno alergijos nustatymo testas GLUTEN'ALARM® 8.05 Eur. Įsigyti galima čia

Vaikams augant, alergijos maistui simptonai nyksta, nes augimo metu vystosi ir virškinimo sistema. Mokslininkai tik ištyrė, kad suaugusieji, nors ir nesijaučia blogai, bet jų savijauta nėra 100 proc. gera, pavyzdžiui, jaučiamas tingulys ar tam tikri negalavimai – visa tai irgi gali būti alergijos maistui simptomai. Ar kada nors teko jausti smulkių negalavimų, pavyzdžiui, dažną galvos skausmą, spengimą ausyse, nuovargį, pastovią emocinę pusiausvyrą ir depresiją? Šiuos simptomus galėjo sukelti alergiją maistui.

Ši alergija taip pat skirstoma į du tipus: ūminę ir lėtinę. Esant ūminei padidėjusio jautrumo reakcijai, simptomai pasireiškia per 1-2 valandas po sąlyčio su maistu. Gana paprasta nustatyti, koks maisto produktas sukėlė alerginę reakciją, ir kitą kartą išvengti šios alergijos, pakanka nebevartoti tokių produktų.

Kita vertus, kai pasireiškia lėtinė padidėjusio jautrumo reakcija, suvalgius alergiją skatinantį maisto produktą, simptomai pasireiškia po kelių valandų ar net dienų. Lėtinio tipo alergija sunkiausiai nustatoma. Mokslininkai įtarinėja, kad būtent lėtinė padidėjusio jautrumo reakcija lemia minėtuosius smulkius negalavimus.

Sveiko individo žarnyne virškinimo fermentai suskaido maiste esančius baltymus į peptidus ir aminorūgštis, o nesuskaidyti baltymai pašalinami iš organizmo. Tokiu atveju alergija maistui nepasireiškia ir organizmas sklandžiai įsisavina peptidus bei aminorūgštis.

Kai stresas, maistinių medžiagų trūkumas arba sutrikdyta žarnyno bakterijų pusiausvyra pažeidžia žarnyno paviršių, jo gleivinės barjeras sutrūkinėja. Tai vadinama žarnyno pralaidumo sindromu. Tokiomis sąlygomis virškinimo fermentai nepajėgia tinkamai atlikti savo vaidmens ir didelės maisto baltymų molekulės nepakitusia forma ima skverbtis pro žarnyno gleivinę. Susidaro užburtas ratas, kai imuninės ląstelės šiuos baltymus atpažįsta kaip svetimkūnius ir juos užpuola. Taip žarnynas toliau žalojamas ir baltymai vis lengviau prasiskverbia pro pažeistą gleivinę.

Kol žmonės valgo tuos pačius maisto produktus arba kol gerųjų bakterijų gausa žarnyne yra sunykusi ir nematyti sunkių alergijos simptomų, gali reguliariai pasireikšti lengva alerginė reakcija. Jei nuolatos negaluojate, gali būti, kad priežastis ir yra ta lengva alerginė reakcija.

Žarnyno bakterijos taip pat atsakingos už pažeisto žarnyno gleivines barjero atkūrimą. Žarnyno gleivinė auga dėl savo energijos šaltinio – organinės rūgšties, vadinamos butiratu. Ši rūgštis sintetinama iš butiratą gaminančių bakterijų fermentų. Medžiaga, iš kurios butiratas gaminamas, yra bifidobakterijų išskiriamas acetatas. Bifidobakterijų pagausėjimas sudaro palankias sąlygas didinti acetato gamybą, kol šis ilgainiui virsta kitų bakterijų šaltiniu butiratui sintetinti. Laimėjimas – tai atsiradęs stimulas atkurti pažeistą žarnyno gleivinės barjerinę funkciją ir nebeleisti pasireikšti, t.y. nuslopinti žarnyno pralaidumo sindromą.

Norint slopinti lėtines alergines reakcijas ar uždegimo procesus, rekomenduojama vartoti maisto produktus, turinčius uždegimo slopinamąjį poveikį. Žinoma, kad omega – 3riebalų rūgštys taip pat turi nuo uždegimo apsaugančių ypatybių. Maisto produktai, turintys augalinės kilmės omega riebalų rūgščių, yra sėmenų ir juodųjų dilgėlių aliejai, gyvūninės kilmės žuvys, turinčios EPR ir DHR.

Realybė tokia, kad tokius aukščiausios kokybės aliejus ir riebalus gana sudėtinga pasisavinti iš maisto. Vienas geriausių būdų – vartoti juos su maisto papildais.