Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus) arba cukraligė – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija), arba sumažėjimą (hipoglikemija). Insulinas skatina gliukozės patekimą iš kraujo į ląsteles, reguliuoja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą. Cukrinis diabetas, tai endokrininė liga, kai dėl sutrikusios hormono insulino funkcijos kraujyje padaugėja gliukozės. Sutrikus insulino išskyrimui ar funkcijai, gliukozė nepatenka į ląsteles, tačiau kaupiasi kraujyje, o tai sukelia ląstelių badavimą ir ryškų gliukozės padaugėjimą kraujyje. Cukrinio diabeto rizikos faktorių yra gana daug: (nutukimas, netinkama mityba, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas.

Skiriamos trys grupės: pirminis cukrinis diabetas, antrinis cukrinis diabetas ir tolerancijos gliukozei sutrikimas.

I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės. Susirgti pirminiu cukriniu diabetu turi įtakos paveldimumo polinkis. I tipo diabetikų šeimose yra apie 20 % sergančių šia liga. Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga - autoimuninis kasos uždegimas. I tipo cukrinis diabetas yra palyginti ūmus, jam būdinga silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, padažnėjęs šlapinamasis, troškulys, pykinimas, iš burnos sklindantis acetono kvapas. Ligai progresuojant ligonis netenka sąmonės - prasideda diabetinė koma. Negydomas ligonis gali mirti.

II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga viršsvorio turintys asmenys, vyresni kaip 40 m. žmonės. Būdinga sutrikusi insulino sekrecija, dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą. Taip pat būdingas susilpnėjęs insulino poveikis dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui. Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje. II tipo cukrinio diabeto pradžia neryški, ilgą laiką nejaučiami jokie negalavimai, ligos simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežulys) pasireiškia vėliau. Tinkamai negydant gali atsirasti ūminių (dažniausiai sergant I tipo cukriniu diabetu) ir lėtinių, vėlyvųjų komplikacijų. Viena sunkiausių ūminių komplikacijų - diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir dėl to sutrikus riebalų apykaitai kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai – ketoninės medžiagos.

Padažnėjęs poreikis šlapintis – padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymis. Jeigu organizme sutrikusi insulino gamyba arba jeigu insulinas savo darbo neatlieka, inkstai negali filtruoti kraujyje esančio cukraus. Dėl to padidėja inkstams tenkantis krūvis, jie bando gauti iš kraujo papildomo skysčio, būtino susikaupusiam cukrui ištirpyti, todėl šlapimo pūslė beveik nuolat būna pilna.

Taip pat cukrinio diabeto simptomu gali būti ir staigus svorio kritimas. Šis simptomas būna itin ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Tuomet kasa liaujasi gaminusi insuliną. To priežastys gali būti dvi: arba kasos ląsteles užpuolė virusai ir prasidėjo autoimuninė organizmo reakcija (t.y. insuliną gaminančių ląstelių atmetimas), arba organizmas ima ieškoti naujo energijos šaltinio, kad aprūpintų ląsteles būtinu cukraus kiekiu, todėl ima nykti raumenų ir riebalų audiniai. Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, todėl kūno svoris nemažėja pastebimai.

Silpnumas, greitas nuovargis – dar vienas cukrinio diabeto simptomas. Dėl jų taip pat kaltas cukrus. Iš maisto jis patenka į kraują, kur insulinas turėtų padėti organizmo ląstelėms cukrų pasisavinti. Ląstelės cukrų naudoja gyvybinei energijai palaikyti. Jeigu insulino nėra arba ląstelės liaujasi į jį reaguoti, cukrus taip ir lieka kraujyje, ląstelėms ima stigti energijos, todėl žmogus jaučia nuolatinį negalavimą, nuovargį.

Rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas. Šis simptomas vadinamas neuropatija. Jeigu cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką lieka aukštas, jis pradeda ardyti nervų sistemą – ypač galūnėse esančius nervus. Kadangi antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, juo sergantys žmonės dažnai to nė nežino. Todėl cukraus kiekis kraujyje gali viršyti normalų net keletą metų, kol pagaliau bus diagnozuotas diabetas. Griežta cukraus kiekio kraujyje kontrolė dažnai padeda susilpninti neuropatijos simptomus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra diabetas? 

Jei organizmas negamina pakankamai insulino ar nesugeba tinkamai jo panaudoti, žmogus suserga diabetu. Be insulino kūnas negali gauti kartu su maistu reikalingos energijos.

Ar tai pavojinga? 

Taip. Diabetas yra lėtinė liga. Tinkamai jos nevaldant, liga gali sukelti komplikacijas: pažeisti inkstus, sukelti širdies ligas, žmogus gali apakti, gali prireikti amputuoti kojas.

Ar diabetas išgydomas? 

Ne. Cukrinis diabetas – kontroliuojama liga. Jei žmogus žino, kaip rūpintis savimi, vadovaudamasis gerais medicininiais patarimais gali aktyviai ir sveikai gyventi.

Kas yra gera diabeto kontrolė? 

Gydant cukrinį diabetą, stengiamės pagerinti ligonio savijautą, sumažinti bei sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Būtina užtikrinti gerus diabeto kontrolės rodiklius. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad gera metabolinė diabeto kontrolė padeda atitolinti komplikacijas, lėtina jų progresavimą. Diabeto kontrolei įvertinti naudojami glikemijos kontrolės rodikliai:

4,4 - 7,5 mmo/l (2 val. po valgio) Norma

3,33 - 5,55 mmol/l (Nevalgius) Norma

5,6 - 6,0 mmol/l (Nevalgius) Saikingas padidėjimas

6,1 - 6,7 mmol/l (Nevalgius) Padidėjusi rizika

virš 6,7 mmol/l (Nevalgius) Didelė rizika

Jeigu Jūsų glikemijos rodikliai didesni nei rekomenduojama – gydymas neefektyvus ir Jums gresia diabeto komplikacijos, todėl būtinai kreipkitęs į gydytoją gydymo korekcijai.

Kas yra insulinas? 

Insulinas tai yra baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria kasos β-ląstelės. Jis padeda gliukozei patekti į raumenis, riebalinį audinį, kepenis, reguliuoja ir mažina gliukozės kiekį kraujyje. Todėl jei mūsų kasa veikia gerai, mes jaučiamės žvalūs ir stiprūs. Be insulino, energija esanti gliukozėje, negali būti vartojama ir organizmas "badauja", taigi palaipsniui žūsta.

Kaip organizme išskiriamas insulinas? 

Fiziologinėmis sąlygomis sveiko žmogaus insulinas yra išskiriamas nedideliais pastoviais kiekiais tarp valgių, o valgio metu išskiriamas didelis insulino kiekis, priklausomai nuo maisto kiekio ir kokybės, bei individualaus žmogaus poreikio.

Insulino išskyrimo sutrikimas cukrinio diabeto metu? 

1 tipo diabeto metu kasa nebegamina savo insulino, o 2 tipo diabeto metu insulino išskyrimas nuolat mažėja, todėl pradeda didėti gliukozė kraujyje ir didele dalimi dėl to progresuoja diabeto komplikacijos. Kad išvengti komplikacijų, būtina gydymui skirti insuliną. Insulinas cukrinio diabeto gydymui. Kadangi insulinas yra baltymas, jo negalime gerti, nes tokiu atveju jis būtų suvirškintas mūsų skrandyje ir nebeveiktų, todėl insulinas vartojamas injekcijomis į poodį. Jau susirgimo pradžioje visi pacientai turi žinoti, kad jam reikės insulino terapijos. Daugeliu atveju pradėjus vartoti insuliną su laiku gliukozė vėl tampa energijos šaltiniu ląstelėms, todėl grįžta gera savijauta.

Ar sergant cukriniu diabetu galima vartoti cukrų?

Cukrinio diabeto gydymas nereiškia, kad turite visiškai panaikinti cukrų iš dietos. Kartais mes visi mėgstame suvalgyti saldžių maisto produktų ir nėra jokių problemų. Kai kuriems žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, cukraus gėrimai ar gliukozės tabletės yra būtinos hipoglikemijos gydymui, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas. Vis dėlto cukraus mes suvalgome per daug ir dėl to kenkiame mūsų sveikatai. Antsvoris gali apsunkinti cukrinio diabeto kontrolę ir padidinti riziką susirgti sunkiomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies liga ir insultas.

Ar sergant cukriniu diabetu reikia visiškai nustoti vartoti cukrų?

Nereikia visiškai pašalinti cukraus iš dietos. Cukrus natūraliai randamas vaisiuose, daržovėse ir pieno produktuose. Tai papildomai pridėtą cukrų turime sumažinti. Ir tai ne tik akivaizdžiai saldūs dalykai, pavyzdžiui, sausainiai ir šokoladas. Tai paslėptas cukrus, besislepiantis daugelyje maisto produktų, tokių kaip keptos pupelės, makaronų padažai, pomidorų kečiupas, mažai riebalų turintys jogurtai ir paruošti valgiai. Kai kuriuose gėrimuose taip pat yra pridėtinių cukrų. Lengva apsigauti su vaisių sultimis, jose yra daug cukraus ir kalorijų. Apytikslė dienos norma - nedidelė stiklinė apie 150 ml per dieną.

Kiek cukraus reikia suvartoti per dieną?

Mes visi turėtume perpus sumažinti cukraus suvartojimą iki maždaug 25 g per dieną - tai reiškia tik penkis šaukštelius per dieną. Atsižvelgiant į tai, kad šaukštas kečiupo yra maždaug vienas arbatinis šaukštelis cukraus, šokolado sausainiai turi iki dviejų ir nedidelį keptų pupelių patiekalą beveik tris - galite pamatyti, kaip greitai arbatiniai šaukšteliai pavirsta į šauktus cukraus.

Kaip sumažinti cukraus kiekį maiste?

1.       Paprasti pakeitimai gali dramatiškai sumažinti pridėtinio cukraus kieki mityboje. Vietoj savo įprastų šokolado, saldumynų, pyragų ir sausainių, užkandžiaukite vaisiais. Tais momentais, kai tik šokoladas padaro jus laimingesniu, suvalgykite keletą juodojo šokolado gabalėlių.

2.       Išbandykite natūralų jogurtą, sumaišytą su pjaustytais vaisiais arba nedidele sauja riešutų, o ne įprastu cukrumi.

3.       Eksperimentuokite mažinant cukraus kiekį, kurį naudojate receptuose - dauguma receptų veiks taip pat gerai.

4.       Išbandykite dirbtinį saldiklį vietoj cukraus.

5.       Vietoj cukrinių variantų pasirinkite dietinius gazuotus gėrimus.

6.       Atkreipkite dėmesį į mažai riebalų turinčius maisto produktus - daugelis iš jų turi daugiau cukraus, nes į juos prideda cukraus, kad kompensuotų pakeistą skonį ir tekstūrą, kurią sukelia pašalinti riebalai. Peržiūrėkite į visą maisto produktų etiketę.

7.       Norėdami pamatyti, ar produkte yra daug pridėtojo cukraus, pažiūrėkite į ingredientų sąrašą, kuris visada prasideda nuo didžiausio ingrediento.