Pirmoji pagalba

Kūno priežiūros priemonės

Maisto papildai

Veterinarinėms klinikoms

Kaip atrodo ŽIV bėrimas?

Bėrimas gali būti ankstyvas ŽIV simptomas, tačiau ŽIV taip pat gali padidinti įvairių tipų bėrimų atsiradimo riziką.

Žmonės, kuriems atsiranda bėrimas ir mano, kad jie galėjo būti užsikrėtę ŽIV, turėtų kreiptis į gydytoją. Jei yra ŽIV infekcija, gydymas gali padėti ją veiksmingai valdyti.

ŽIV perduodamas iš vieno žmogaus į kitą, kai kūno skysčiai liečiasi vienas su kitu. Tai kraujas, sperma, tiesiosios žarnos ir makšties skysčiai bei motinos pienas.

ŽIV gali užsikrėsti, jei žmogus turi lytinių santykių arba dalijasi adatomis su užsikrėtusiu žmogumi.

Šiame straipsnyje sužinokite, kas sukelia su ŽIV susijusius bėrimus, kaip jie atrodo ir ką daryti, jei taip atsitiktų.


Kas yra ŽIV bėrimas?


Nė vienas bėrimas nėra būdingas ŽIV. Kadangi ŽIV sukelia imuninės sistemos pokyčius, jis gali sukelti įvairias odos reakcijas. Tačiau ankstyvoje stadijoje atsirandantis bėrimas paprastai būna paraudęs, pakitusios spalvos arba paraudęs šviesios odos žmonėms, o tamsiai purpurinis – tamsios odos žmonėms. Dėmės yra plokščios ir gali būti lengvas niežėjimas.

 

Simptomai su ŽIV bėrimu

Bėrimas gali būti ankstyvas ŽIV požymis, atsirandantis dėl serokonversijos. Tai ūminė arba ankstyvoji ŽIV stadija, kuri paprastai pasireiškia praėjus 2–4 savaitėms po kontakto su virusu.

Serokonversijos arba ūminės ŽIV stadijos metu organizmas gamina viruso antikūnus. Nuo pusės iki 80–90 % visų ŽIV užsikrėtusių žmonių šiame etape pasireiškia į gripą panašūs simptomai, o kai kuriems žmonėms gali atsirasti bėrimas. Kartais bėrimas yra vienintelis ŽIV simptomas, tačiau kadangi ŽIV veikia imuninę sistemą, dažnai būna ir kitų simptomų.

Ankstyvieji simptomai ŽIV infekcijos, kurie gali atsirasti kartu su bėrimu:

Raumenų skausmas;

Šaltkrėtis;

naktinis prakaitavimas;

gerklės skausmas;

bendra bloga savijauta;

karščiavimas;

patinę limfmazgiai;

išsekimas;

burnos opos.

Šie simptomai gali pasireikšti praėjus 2–4 savaitėms po poveikio ir trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Kiekvienas, kuris patiria šiuos simptomus po galimo kontakto su ŽIV, turėtų kreiptis patarimo dėl tyrimo.

 

Tipai ir priežastys

Jei bėrimas atsiranda kaip ūminės ŽIV stadijos simptomas, jis paprastai išnyksta, nes imuninė sistema gamina antikūnus prieš ŽIV.

Tačiau po to, jei asmuo nevartoja vaistų, skirtų ŽIV kontroliuoti, gali būti didesnė tikimybė susirgti tolesniais bėrimais ir odos problemomis. Taip yra todėl, kad ŽIV susilpnina imuninę sistemą. Kai imuninė sistema yra pažeista, virusai, grybeliai, bakterijos, parazitai ir kitos priežastys gali sukelti bėrimą.

Būklės, kurios gali pasireikšti kartu su odos simptomais, apima:

Molluscum ecthyma;

furunkulai ir karbunkulai;

verrucae ir papulės;

genitalijų ir išorinių lytinių organų karpos;

nemelanomos odos vėžys;

celiulitas;

intertrigo;

pienligė;

psoriazė;

seborėjinis dermatitas;

pūslinis impetigas;

vaistų reakcijos;

niežai;

egzema;

fotodermatitas;

dermatitas;

sifilinis bėrimas;

burnos ir vulvovaginalinė kandidozė arba pienligė;

kirkšnies išopėjimas dėl kitų ligų, pvz., sifilio, gonorėjos, chancroid, limfogranulomos venereum (LGV), herpes simplex viruso arba vėjaraupių viruso, viruso, sukeliančio vėjaraupius.

Kai kuriais atvejais gydymas nuo ŽIV gali sukelti alerginę odos reakciją.

 

Paveikslėliai

Toliau pateiktuose paveikslėliuose parodyta keletas būdų, kaip ŽIV gali paveikti odą.

Ankstyvoje stadijoje, vadinamoje ūmine ŽIV infekcija, gali atsirasti bėrimas. Ant blyškios odos jis rodomas kaip raudonas, o ant tamsių – tamsesnis.


ŽIV užsikrėtusiems žmonėms yra didesnė burnos pūslelinės simptomų, tokių kaip opos aplink burną, rizika.



Burnos pūslelinė taip pat gali sukelti pūslių susidarymą.



Molluscum contagiosum sukelia odos spalvos pažeidimus, dažnai ant veido. Susilpnėjus imuninei sistemai, užsikrėtus ŽIV, jie gali padidėti arba išplisti.



Eozinofilinis folikulitas dažnai pasireiškia esant imunosupresijai, pavyzdžiui, užsikrėtus ŽIV.



Seborėjinis dermatitas gali sukelti galvos ir veido uždegimą ir pleiskanojimą. Tai dažna ŽIV užsikrėtusiems žmonėms.


ŽIV gali sustiprinti juostinės pūslelinės bėrimą.



ŽIV padidina jautrumą šviesai ir jautrumą fotodermatitui, ypač esant tamsesniems odos atspalviams. Reakcijos į vaistus gali pabloginti simptomus.



Karpos gali išsivystyti sergant ŽIV dėl imunosupresijos.

Kaip laikui bėgant keičiasi bėrimai?

Serokonversijos metu atsiradęs bėrimas paprastai išnyksta be įsikišimo, tačiau vėliau gali atsirasti kitų rūšių bėrimų. Su ŽIV susiję bėrimai labai skiriasi. Bėrimo atsiradimo tikimybė priklausys nuo tokių veiksnių kaip:

bendra sveikata;

antiretrovirusinių vaistų vartojimas;

galimybė gauti medicininę priežiūrą;

sąlytis su užkrečiamomis odos ligomis;

lėtinės odos būklės.

Laikui bėgant gali atsirasti kitų bėrimų dėl ligų, tokių kaip pūslelinė ir psoriazė. Žmonėms, sergantiems šiomis ligomis, simptomai dažnai pagerėja arba kuriam laikui išnyksta, bet vėliau atsinaujina.

Kiekvieno protrūkio sunkumas skiriasi, bet iš dalies priklauso nuo imuninės funkcijos. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antivirusiniai vaistai nuo herpeso, gali sumažinti kiekvieno protrūkio sunkumą.

 

Ūminės odos būklės. Bėrimai, atsiradę dėl infekcijos, išnyks tinkamai gydant. Tačiau dėl ŽIV poveikio imuninei sistemai gali padidėti infekcijų tikimybė. Gali sugrįžti buvęs bėrimas arba atsirasti naujas.

Su vaistų vartojimu susiję bėrimai. ŽIV gydyti skirti vaistai kartais gali sukelti bėrimą. Kiekvienas, kuris mano, kad dėl vartojamų vaistų turi bėrimą, turėtų pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros specialistu. Dažnai galima pereiti prie kito vaisto.

Prieš keičiant ar nutraukiant gydymą, būtina pasitarti su gydytoju.

Vartojant antivirusinius vaistus, virusų lygis yra žemas ir sumažėja ŽIV poveikis imuninei sistemai. Daugelis žmonių dabar gali gyventi sveiką gyvenimą užsikrėtę ŽIV, tačiau būtina laikytis gydymo plano.

 

Kada kreiptis į gydytoją

Greitas tyrimas ir ankstyvas gydymas veiksmingai stabdo ŽIV progresavimą, o ankstyvas bėrimo gydymas gali padėti išvengti komplikacijų.

 

Testavimas

Kiekvienas, kuriam pasireiškia bėrimas ar į gripą panašūs simptomai, turėtų kreiptis į gydytoją, jei mano, kad turėjo kontaktą su ŽIV. Jiems gali būti atliktas ŽIV testas. Jei rezultatas yra teigiamas, sveikatos priežiūros komanda gali padėti jiems sukurti gydymo planą, kuris padėtų jiems išlikti sveikiems.

Naudojant dabartinius vaistus, viruso kiekį organizme galima sumažinti iki neaptinkamo lygio. Sumažėja ligų ir infekcijų rizika ir žmogus negali perduoti ŽIV kitam asmeniui. Kitaip tariant, undetectable = untransmittable (U=U). „Neaptinkamas = Neperduodamas“ liet.k.

 

Bėrimų gydymas

Žmonės, kuriems jau diagnozuotas ŽIV, turėtų kreiptis į gydytoją, jei atsiranda naujas bėrimas arba esamas bėrimas pablogėja.

Gali prireikti skubios medicinos pagalbos, jei:

bėrimas greitai plinta;

yra padidėję limfmazgiai arba karščiavimas;

yra kitų simptomų, tokių kaip pykinimas ir vėmimas.

 

Vaistų reakcijos

Retais atvejais vaistai nuo ŽIV gali sukelti rimtą padidėjusio jautrumo reakciją, vadinamą Stevens-Johnson sindromu (labai sunki vaistų sukelta liga, kuriai būdingas ypač sunkus gleivinių pažeidimas).

Simptomai apima:

Bėrimą;

į gripą panašūs simptomus, įskaitant karščiavimą;

skausmingas pūsleles.

Jei kas nors jaučia šiuos simptomus ar kitus simptomus, galinčius reikšti padidėjusį jautrumą ar alergiją, pvz., galvos svaigimą ir kvėpavimo pasunkėjimą, jie turi kreiptis skubios medicininės pagalbos.