Nenustebsite, kai pasakysime, kad rūkymas yra nesveika.
Nepaisant to, daugelis žmonių vis dar reguliariai rūko. Net tie, kurie laiko
save nerūkančiais, retkarčiais parūko, kai išeina su draugais į viešumą
atsipalaiduoti.
Kodėl tiek daug žmonių vis dar rūko? Kodėl tiesiog
nepasitraukus? Nes tai nėra lengva. Šiame straipsnyje aptariame, kodėl rūkymas
sukelia priklausomybę ir ką jis daro mūsų sveikatai, ir pateikiame keletą
patarimų, kaip mesti rūkyti.
Priklausomybės
komponentai
Be tabako, filtro ir popieriaus, į kurį jos suvyniotos,
cigaretėse yra daug priedų, tokių kaip kvapiosios medžiagos ir kiti cheminiai
junginiai – vidutiniškai daugiau nei 600 ingredientų.
Cigarečių cheminės medžiagos gaunamos iš kelių gamybos
etapų. Kai kurios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, nikotinas, natūraliai
randamos tabako augale, kai kurios gaunamos iš dirvožemio ar trąšų, o kitos
pridedamos apdorojant lapus. Kai cigaretė sudeginama, susidaro naujos cheminės medžiagos,
kurių dūmuose susidaro iki 4000 cheminių
medžiagų.
Tabakas gaminamas iš tabako augalo lapų, kuriuose yra
nikotino. Nikotinas sukelia priklausomybę. Nikotino vartojimas netiesiogiai
sukelia dopamino išsiskyrimą smegenyse.
Dopaminas yra „geros savijautos“ neuromediatorius, mūsų vidinė atlygio sistema. Tai verčia mus labiau užsiimti tuo,
kas suteikia mums dopamino poveikį, įskaitant įprastas veiklas, tokias kaip
valgymas, seksas ar rūkymas. Kuo daugiau dopamino gausite atlikdami tam tikrą
veiklą, tuo labiau norėsite tuo užsiimti, todėl kai kurios veiklos ar medžiagos
sukelia ypač priklausomybę. Rūkymas yra vienas iš tokių.
Be to, žmonės dažnai rūko norėdami sumažinti stresą. Kartais
mes pradedame rūkyti, nes norime pritapti. Daugelis yra socialiai rūkalių,
mėgstantys vakarėliuose užsirukyti cigarete. Rūkymas taip pat yra psichologinis
įrankis – jis gali pradėti pokalbį arba leisti tylėti.
Pavojai sveikatai
Daugelis cigarečių sudedamųjų dalių yra kenksmingos. Pažvelkime
į tris iš jų atidžiau.
Nikotinas yra alkaloidas (azoto turintis organinis junginys,
turintis stiprų biologinį poveikį žmonėms ir gyvūnams). Kai kurie augalai
sintezuoja nikotiną, visų pirma siekdami atgrasyti nuo kenkėjų, įskaitant
daržoves, tokias kaip bulvės, pomidorai ir baklažanai, ir kai kurias žoleles
bei piktžoles, pavyzdžiui, mirtiną nakvišę ir pienes. Tabako augalas jį gamina
gana didelėmis koncentracijomis – nuo 20 000 iki 40 000 milijonų dalių.
Nikotinas gali veikti kaip raminamoji arba stimuliuojanti
priemonė, priklausomai nuo suvartojamo kiekio ir kiekvieno individo reagavimo
lygio. Šalutinis nikotino vartojimo poveikis yra sumažėjęs apetitas, padažnėjęs
širdies susitraukimų dažnis, padidėjęs kraujospūdis ir sutrikęs miegas, taip
pat pakilusi nuotaika ir pagerėjusi atmintis bei koncentracija, dėl kurių
rūkaliai tampa budrūs.
Reguliarios nikotino dozės sukelia pokyčius smegenyse, o tai
savo ruožtu sukelia abstinencijos simptomus, nustojus vartoti dozes.
Derva yra bendras cheminės medžiagos, susidarančios deginant
tabaką, pavadinimas. Šiame ingrediente yra daugumos vėžį sukeliančių ir
kenksmingų medžiagų, esančių cigarečių dūmuose.
Įkvepiant dūmus, derva laikinai paralyžiuoja blakstienas –
mažas į plaukus panašias struktūras, kurios iškloja trachėją. Blakstienos
palaiko plaučius švarius nuo teršalų ir gleivių. Kadangi rūkymas juos
apsvaigina, derva prasiskverbia giliai į plaučius. Deguto pažeidimo kaupimasis
gali sukelti daugybę plaučių ligų, tokių kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga
(HOPS), emfizema, lėtinis bronchitas ir plaučių vėžys.
Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės, bekvapės, toksiškos
dujos, kurios susidaro, kai kuras, turintis anglies, visiškai nesudega. Vidaus
ir lauko ore jo yra įvairiais kiekiais – dujinėse krosnyse, malkomis kūrenamose
krosnyse, automobilių išmetamosiose dujose ir cigarečių dūmuose.
CO patenka per plaučius į kraują. Ten jis prisijungia prie
hemoglobino molekulės, kuri paprastai perneša deguonį per kūną ir sukuria
karboksihemoglobiną. Deguonis negali keliauti ant hemoglobino molekulės, prie
kurios jau yra prisijungęs CO. Šis procesas sumažina kraujo gebėjimą pernešti
deguonį, kartu sukeldamas papildomą įtampą gyvybiškai svarbiems organams, tokiems
kaip širdis ir plaučiai.
Kiekvieno žmogaus kraujyje yra tam tikras
karboksihemoglobino kiekis, tačiau aplinkos poveikis paprastai yra mažesnis nei
1%. Rūkančiųjų organizme karboksihemoglobino procentas yra daug didesnis,
kartais net iki 20 proc.
Jei kraujo ląstelės neperneša pakankamai deguonies, širdis
yra priversta dirbti sunkiau, kad paskirstytų pakankamai deguonies organizmui.
Dėl to CO yra pagrindinis širdies ligų ir širdies priepuolių veiksnys.
Nerūkomas tabakas
Rinkoje yra daug „bedūmio tabako“ gaminių, tokių kaip
kramtomasis tabakas, uostomasis tabakas, kurie yra įkvepiami, laikomi burnoje
arba kramtomi, taip pat „tirpstamojo tabako“ gaminių.
Kai kurie žmonės teigia, kad šie produktai yra mažiau
kenksmingi nei rūkymas, tačiau nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Ilgalaikis nerūkomojo tabako vartojimas prisideda prie daugelio tų pačių
sveikatos būklių, įskaitant vėžį, širdies ligas, burnos ir ryklės vėžį, taip
pat kitas piktybinių navikų formas.
Elektroninės cigaretės
Elektroninė cigaretė (e-cigaretė, garų cigaretė arba vape)
yra panaši į cigaretę tik pavadinimu ir gestais. Skirtingai nuo cigarečių, joje
nėra tabako, jis nedega ir nesudaro dūmų. Įkvepiami garai susidaro kaitinant
skystį, kurį daugiausia sudaro propilenglikolis, glicerolis, kvapiosios
medžiagos ir dažniausiai nikotinas.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad elektroninės cigaretės nėra
tokios kenksmingos kaip įprastos. Kai kurie mano, kad elektroninės cigaretės
gali padėti mesti rūkyti. Tačiau įtariama, kad garavimas gali pakenkti
plaučiams. 2019 metais tarp jaunų žmonių kilo plaučių ligos protrūkis, kurio
priežastis – garavimas.
Pasyvus rūkymas
Kai nerūkantis žmogus įkvepia dūmus iš kažkieno kito
cigaretės, jis tampa „pasyviu“ rūkaliumi, kvėpuojančiu „antriniu dūmu“. Pavojus
sveikatai, yra pagrindinė rūkymo draudimų, priimtų daugelyje šalių 1990-ųjų
pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje, priežastis. Nebeleidžiama rūkyti restoranuose,
kavinėse ir kitose viešose erdvėse.
Antrinis rūkymas sukelia daug tų pačių sveikatos problemų,
kaip ir „aktyvus“ rūkymas, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, plaučių
vėžį ir kvėpavimo takų ligas. Rizika didėja artėjant. Visuomenės informuotumas
apie antrinio rūkymo pavojų dabar yra plačiai paplitęs, tačiau rizikos laipsnis
vis dar neaiškus.
Vienas dalykas yra tikras – tiek aktyvus, tiek pasyvus
rūkymas kenkia jūsų sveikatai.
Rūkymas nėštumo metu
Rūkymas nėštumo metu gali pakenkti tiek tėvams, tiek vaikui.
Rūkymas sumažina tikimybę pastoti ir padidina nevaisingumo riziką.
Komplikacijos, kurias sukelia rūkymas nėštumo metu, yra
šios:
didesnė persileidimo tikimybė;
didesnė negyvagimio tikimybė;
didesnė priešlaikinio gimdymo ir (arba) kūdikio gimimo per
mažo svorio tikimybė;
didesnė lūpos ir (arba) gomurio įskilimo rizika;
didesnė staigios kūdikių mirties sindromo rizika.
Nuo rūkančiojo iki
nerūkančio
Rūkaliai nepamiršta su rūkymu susijusių pavojų sveikatai,
tačiau žinojimas apie pavojų nepadeda mesti rūkyti. Nesvarbu, kada pradėjote
rūkyti ar kiek laiko tai darėte, mesti rūkyti yra pagrindinė užduotis.
Rūkymas yra ne tik priklausomybė, bet ir psichologinis
įprotis, kuriam atsikratyti reikia valios. Dėl nikotino dopamino
stimuliuojančių savybių rūkymas gali būti būdas sumažinti nuobodulį, nerimą ir
net depresiją. Mesti reiškia rasti kitokį būdą susidoroti su šiomis
nemaloniomis emocijomis.
Rūkymas dažnai tampa kasdieniu ritualu. Cigarečių vartojimas
gali atrodyti kaip neatsiejama rytinės kavos pertraukėlės dalis arba tiesiog
tai, ką darote po sekso. Jei kai kurie iš jūsų artimų draugų ar kolegų taip pat
rūko, mesti rūkyti bus daug sunkiau. Jie gali matyti, kad jūs nerūkote, kaip
nuosprendį, kad jie ir toliau rūko, ir jūs turėsite rasti ką nors, kas pakeistų
lengvą bendravimą kartu rūkant.
Sukurkite planą, atitinkantį jūsų poreikius. Kai kuriems
žmonėms naudinga „bičiulių sistema“, kai kurie nori pasikliauti programėlėmis,
skirtomis padėti rūkaliams mesti rūkyti, o kiti renkasi nikotino pleistrų ar
panašių produktų pagalba atsikratyti priklausomybės nuo nikotino.
Nėra vieno teisingo būdo mesti rūkyti, tačiau štai keli
patarimai, kurie gali būti naudingi pirmosiomis savaitėmis:
pašalinkite pagundą – išmeskite VISAS savo cigaretes ir
žiebtuvėlius;
venkite provokuojančių veiksnių – laikykitės atokiau nuo
žmonių, vietų ir įvykių, kurie jums primena rūkymą;
pakeiskite vietą – jei rūkymą siejate su tam tikra kasdiene
veikla, pakeiskite tos veiklos vietą arba tvarką, kad nesijaustumėte, jog kažko
trūksta;
laikykite rankas užimtas, kad nepasiektumėte cigaretės;
kramtykite gumą kaip pakaitalą, kai užklumpa potraukis.
Ką dar gali padaryti? Išbandykite fizinę veiklą kaip
alternatyvų streso malšinimo būdą ir pasakykite žmonėms apie savo planą mesti
rūkyti, nes jie gali padėti jums išlaikyti kelią.
Kaip ir bet kurios kitos priklausomybės atveju, mesti rūkyti
reikia išgyventi abstinencijos simptomus. Dažniausi abstinencijos simptomai yra
šie:
cigarečių potraukis;
irzlumas, nusivylimas ar pyktis;
nerimas ar nervingumas;
sunku susikaupti;
neramumas.
Taip pat gali padidėti apetitas, pasireikšti galvos
skausmai, nemiga, drebulys, sumažėti širdies susitraukimų dažnis, padažnėti
kosulys, nuovargis, vidurių užkietėjimas arba skrandžio sutrikimas ir
depresija.
Žmonių pasitraukimo laipsnis skiriasi, tačiau geriausia būti
pasiruošusiems. Paguoskite žinodami, kad ir kaip blogai pasidaro; simptomai yra
laikini ir palengvės po kelių savaičių. Tuo tarpu būk sau malonus.
Sveikata vs įprotis
Žmonės yra socialinės būtybės. Mes linkę domėtis tuo, ką
daro aplinkiniai. Jei aplinkiniai rūko, mes labiau linkę įgyti šį įprotį, net
jei tai kelia didelę riziką. Nors visuomenės supratimas apie rūkymą pasikeitė,
atsikratyti įpročio, kuriuo užsiimate socialiai, yra sudėtinga. Sukurti
įpročius, kurie tarnautų jūsų sveikatai ir gerovei, ilgainiui jums bus daug
geriau.