Pirmoji pagalba

Kūno priežiūros priemonės

Maisto papildai

Veterinarinėms klinikoms

Kraujo tyrimų reikšmės – ką reikia atkreipti dėmesį

Reguliarūs kraujo tyrimai yra vienas iš svarbiausių būdų stebėti savo bendrą fizinę savijautą. Atlikdami įprastinius tyrimus, galėsite pamatyti, kaip laikui bėgant keičiasi jūsų kūnas, ir priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos.

Kraujo tyrimas yra laboratorinis kraujo mėginio tyrimas, naudojamas siekiant patikrinti įvairius dalykus, įskaitant tam tikrų organų (pvz., kepenų, inkstų, skydliaukės ir širdies), infekcijų ir tam tikrus genetinius sutrikimus, taip pat įvertinti bendrą asmens sveikatą.

Jūsų gydytojas taip pat gali naudoti kraujo tyrimus, kad nustatytų ligų ir sveikatos būklių žymenis, pavyzdžiui:

diabetą; ŽIV; anemiją; vėžį; Koronarines širdies ligas.

Net jei žmogus neserga širdies liga, kraujo tyrimas gali parodyti, ar jam gali kilti rizika susirgti šia liga.

Kiti kraujo tyrimai gali parodyti, ar jūsų vartojami vaistai veikia tinkamai, arba įvertinti kraujo krešėjimą.

Laboratorijoje išnagrinėjus mėginį ir surinkus rezultatus, dažniausiai tiriamajam bus pateikta kraujo tyrimo ataskaita. Ataskaitoje išsamiai aprašomi įvairūs kraujo komponentai ir jų lygis. Tiems, kurie neturi medicininės aplinkos, po kraujo tyrimų pateiktos ataskaitos gali būti sudėtingos ir sunkiai iššifruojamos.

 

Kraujo tyrimo santrumpos

Kraujo tyrimo rezultatuose paprastai naudojama metrinė matavimo sistema ir įvairios santrumpos, įskaitant:

cmm: ląstelių kubiniame milimetre;

fL (femtolitras): vienos milijonosios litro dalis;

g/dL: gramai decilitre;

IU/L: tarptautiniai vienetai litre;

mEq/L: miliekvivalentas litre;

mg/dL: miligramai decilitre;

ml: mililitras;

mmol/L: milimoliai litre;

ng/mL: nanogramai mililitre;

pg (pikogramos): viena trilijonoji gramo dalis.

 

Kraujo tyrimo rezultatų komponentai

Kraujo tyrimas paprastai susideda iš trijų pagrindinių testų: pilno kraujo kiekio, metabolizmo skydelio ir lipidų skydelio. Kiekvienas testas skirtas skirtingiems dalykams, kuriuos galima suprasti išsamiai analizuojant rezultatus.

Tikėtina, kad trijų testų rezultatai nebus atskirti vienas nuo kito, o vietoj to bus išvardyti viename dideliame stulpelyje, dažnai pažymėtame „Testo pavadinimas“. Kiekviename iš jų yra įvairūs antriniai testai, kurie iš viso suteikia platų vaizdą apie asmens sveikatą.

 

10 svarbių kraujo tyrimų

Pažvelkime atidžiau į kai kuriuos įprastus kraujo tyrimus.

1. Pilnas kraujo tyrimas

Įprastas pilnas kraujo tyrimas (BKT) tikrina 10 skirtingų komponentų kiekvienoje pagrindinėje jūsų kraujo ląstelėje: baltųjų kraujo kūnelių, raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų. Matuojant kraujo ląstelių tūrį, BKT leidžia gydytojui įvertinti bendrą asmens sveikatą, taip pat patikrinti, ar nėra pagrindinių ligų, tokių kaip leukemija ir anemija.

Svarbūs šio tyrimo komponentai yra raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, hemoglobinas ir hematokritas.

Štai tipiškas rezultatų diapazonas, nors kiekviena laboratorija gali turėti savo diapazoną, kuris šiek tiek skiriasi:

Komponentas

Normalus diapazonas

raudonieji kraujo kūneliai (ląstelės, atsakingos už deguonies pernešimą visame kūne)

vyrai: 4,3–5,9 mln./mm3; moterys: 3,5–5,5 mln./mm3

baltieji kraujo kūneliai (imuninės sistemos ląstelės kraujyje)

4500–11000/mm3

trombocitai (medžiagos, kontroliuojančios kraujo krešėjimą)

150 000–400 000/mm3

hemoglobinas (baltymas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, pernešantis deguonį į organus ir audinius, o anglies dioksidas atgal į plaučius)

vyrai: 13,5–17,5 gramo decilitre (g/dL); moterys: 12,0–16,0 g/dl

hematokritas (kraujo, sudaryto iš raudonųjų kraujo kūnelių, procentas)

vyrai: 41–53 %; moterys: 36–46 %

Nenormalus šių komponentų lygis gali reikšti: mitybos trūkumai, tokie kaip vitaminas B6 arba B12, anemija (geležies trūkumas), krešėjimo problemos, kraujo vėžys, infekcija, imuninės sistemos sutrikimai.

Remdamasis jūsų rezultatais, gydytojas paskirs tolesnius tyrimus, kad patvirtintų nenormalų lygį ir galimą diagnozę.

 

2. Pagrindinis medžiagų apykaitos skydelis

Pagrindinis metabolinis skydelis (BMP) paprastai tikrina aštuonių junginių kiekį kraujyje:

Kalcio, gliukozės, natrio, kalio, bikarbonato, chlorido, kraujo karbamido azoto (BUN), kreatinino.

Atsižvelgiant į gydytojo nurodymus ir tyrimo rezultatus, prieš atliekant kraujo paėmimą gali reikėti nevalgyti mažiausiai 8 valandas.

Nenormalūs rezultatai gali rodyti: inkstų ligą; diabetą; hormonų disbalansą. Gydytojas atliks tolesnius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę.

3. Išsami medžiagų apykaitos grupė

Išsami medžiagų apykaitos grupė (CMP) apima visus BMP matavimus, taip pat papildomus baltymus ir medžiagas, susijusias su kepenų funkcija, pavyzdžiui:

Albuminas. Albuminas yra kepenyse gaminamas baltymas. Šiuo testu galima išmatuoti jo tūrį organe. Nenormalų kiekį gali sukelti kepenų ar inkstų sutrikimai.

Bendro baltymo testas. Laboratorijoje tiriamas dviejų tipų baltymų santykis: albuminas ir globulinas. Mažas baltymų kiekis gali rodyti įvairias sąlygas, įskaitant kepenų ir inkstų sutrikimus bei netinkamą mitybą, o didelis kiekis gali būti uždegimo, infekcijos ar kaulų čiulpų sutrikimo požymis.

Šarminė fosfatazė (ALP), fermentas, daugiausia randamas kauluose ir kepenyse, dalyvaujantis keliuose kūno procesuose.

Alanino aminotransferazės (ALT) tyrimas. Alanino aminotransferazė (ALT) yra fermentas, kurį daugiausia gamina kepenų ląstelės. Didelis kiekis gali rodyti kepenų pažeidimą.

Aspartato aminotransferazė (AST), fermentas, randamas kepenyse ir kituose kūno audiniuose.

Bilirubino testas. Bilirubinas yra biomarkeris, skirtas inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimams tirti, o tai naudinga diagnozuojant tokias ligas kaip naujagimių gelta, anemija ir kepenų ligos. Bilirubinas yra atliekos, susidarančios irstant raudoniesiems kraujo kūneliams, kuriuos kepenys išfiltruoja.

Iš CMP galima padaryti tokias pačias išvadas kaip ir iš BMP dėl tų pačių medžiagų, kurias apima BMP. Kiti nenormalūs lygiai taip pat gali rodyti pagrindines sąlygas, tokias kaip:

 

Aukšti lygiai

Žemi lygiai

ALP

• tulžies latakų užsikimšimas

• cirozė

• tulžies pūslės uždegimas

• tulžies pūslės akmenligė

• hepatitas

• Pageto liga

• kaulų apykaitos sutrikimai

• širdies operacija

• netinkama mityba

• cinko trūkumas

ALT

• cirozė

• hepatitas

• kepenų vėžys

• kepenų pažeidimas

laikomas normaliu

AST

• cirozė

• širdies ligos

• hepatitas

• mononukleozė

• (mono)pankreatitas

laikomas normaliu

Bilirubinas

• nenormalus raudonųjų kraujo kūnelių naikinimas (hemolizė)

• nepageidaujamos reakcijos į vaistus

• tulžies latakų užsikimšimas

• Gilberto sindromas

• hepatitas

-

 

4. Lipidinė plokštė

Šis testas tikrina dviejų tipų cholesterolio kiekį:

didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba „gerojo“ cholesterolio

mažo tankio lipoproteinų (MTL) arba „blogojo“ cholesterolio

DTL yra „geras“, nes pašalina kenksmingas medžiagas iš jūsų kraujo ir padeda kepenims suskaidyti jas į atliekas. DTL cholesterolis, taip pat žinomas kaip didelio tankio lipoproteinas, yra naudingas apsaugant nuo širdies ligų. Žemas kiekis gali padidinti širdies problemų riziką.

MTL yra „blogas“, nes gali sukelti apnašų susidarymą jūsų arterijose, todėl padidėja širdies ligų rizika. MTL cholesterolis, taip pat žinomas kaip mažo tankio lipoproteinas (arba blogasis cholesterolis), yra susijęs su širdies ligomis ir užsikimšusiomis arterijomis.

Bendrojo cholesterolio ir DTL santykio tyrimas. Šio santykio apskaičiavimas gali padėti nustatyti asmens riziką susirgti širdies liga. Jis apskaičiuojamas padalijus DTL cholesterolį į bendrą cholesterolį. Aukštas lygis yra galimas širdies problemų požymis.

Prieš šį tyrimą gali tekti nevalgyti mažiausiai 8 valandas.

Čia pateikiamas kiekvienas tipas:

 

Aukštas

Žemas/Normalus

HDL

>60 mg/dL

vyrai: <40 mg/dl; moterys: <50 mg/dl (mažas)

LDL

>160 mg/dL

<100 mg/dL (normalus)

Normalus lygis taip pat gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.

 

5. Skydliaukės skydelis

Skydliaukės skydelis arba skydliaukės funkcijos testas patikrina, kaip gerai jūsų skydliaukė gamina ir reaguoja į tam tikrus hormonus, tokius kaip:

Trijodtironinas (T3). Kartu su T4, tai reguliuoja jūsų širdies ritmą ir kūno temperatūrą.

Tiroksinas (T4). Kartu su T3, tai reguliuoja jūsų medžiagų apykaitą ir jūsų augimą.

Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). Tai padeda reguliuoti skydliaukės išskiriamų hormonų kiekį.

Jūsų skydliaukė yra maža liauka jūsų kakle. Tai padeda reguliuoti kūno funkcijas, tokias kaip jūsų nuotaika, energijos lygis ir bendra medžiagų apykaita.

Čia yra įprasti rezultatai:

T3: 80–180 nanogramų viename kraujo decilitre (ng/dl)

T4: 0,8–1,8 ng/dl suaugusiems.

TSH: 0,5–4 mili-tarptautiniai vienetai vienam litrui kraujo (mIU/L)

 

Nenormalus šių hormonų kiekis gali rodyti daugybę būklių, tokių kaip:

mažas baltymų kiekis;

skydliaukės augimo sutrikimai;

nenormalus testosterono ar estrogeno kiekis.

 

6. Širdies biomarkeriai

Fermentai yra baltymai, padedantys jūsų organizmui atlikti tam tikrus cheminius procesus, tokius kaip maisto skaidymas ir kraujo krešėjimas. Jie naudojami visame kūne daugeliui gyvybiškai svarbių funkcijų. Nenormalus fermentų kiekis gali rodyti daugybę sąlygų.

Įprasti išbandyti fermentai ir normalūs diapazonai:

Kreatino kinazė (CK). Tai fermentas, daugiausia esantis smegenyse, širdyje ir griaučių raumenyse. Kai įvyksta raumenų pažeidimas, CK vis didesniais kiekiais patenka į kraują. Normalus šio fermento diapazonas: 30–200 U/L

Kreatino kinazė-MB (CK-MB). Šie fermentai randami jūsų širdyje. Jų dažnai padaugėja kraujyje po širdies priepuolio ar kito širdies sužalojimo. Normalus šio fermento diapazonas: 0–12 TV/L

Troponinas. Tai širdies fermentas, kuris gali prasiskverbti į kraują ir atsirasti dėl širdies pažeidimo. Normalus šio fermento diapazonas: <1 ng/mL

 

7. Lytiniu keliu plintančių infekcijų tyrimai

Daugelis lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI) gali būti diagnozuojamos naudojant kraujo mėginį. Šie tyrimai dažnai derinami su šlapimo mėginiais arba užkrėstų audinių tepinėliais, kad būtų galima tiksliau diagnozuoti.

Atlikus kraujo tyrimus galima diagnozuoti šias LPI: Chlamidija, Gonorėja, pūslelinė, ŽIV, Sifilis.

Kraujo tyrimai ne visada yra tikslūs iškart po užsikrėtimo. Pavyzdžiui, užsikrėtus ŽIV, jums gali tekti palaukti mažiausiai mėnesį, kol kraujo tyrimas aptiks virusą.

 

8. Krešėjimo skydas

Krešėjimo testai matuoja, kaip gerai kreša kraujas ir kiek laiko reikia, kad kraujas krešėtų. Pavyzdžiui, protrombino laiko (PT) testas ir fibrinogeno aktyvumo testas.

Krešėjimas yra labai svarbus procesas, padedantis sustabdyti kraujavimą po pjūvio ar žaizdos. Tačiau krešulys venoje ar arterijoje gali būti mirtinas, nes gali blokuoti kraujo tekėjimą į smegenis, širdį ar plaučius. Tai gali sukelti širdies priepuolį arba insultą.

Krešėjimo tyrimo rezultatai skiriasi priklausomai nuo jūsų sveikatos ir bet kokių pagrindinių sąlygų, kurios gali turėti įtakos krešėjimui. Šio tyrimo rezultatai gali būti naudojami diagnozuojant: leukemiją; per didelis kraujavimą (hemofiliją); trombozę; kepenų būkles; vitamino K trūkumą.

 

9. DHEA-sulfato serumo tyrimas

Hormonas dehidroepiandrosteronas (DHEA) gaunamas iš jūsų antinksčių. Šis testas nustato, ar jis per didelis, ar per žemas.

Vyrams DHEA padeda vystytis, pavyzdžiui, kūno plaukų augimui, todėl mažas kiekis laikomas nenormaliu. Moterims dėl didelio kiekio gali išsivystyti vyriški bruožai, pvz., per didelis kūno plaukuotumas, todėl žemas lygis yra normalu.

Žemą lygį gali sukelti:

Adisono liga;

antinksčių funkcijos sutrikimas;

hipopituitarizmas;

 

Didelis vyrų ar moterų kiekis gali atsirasti dėl:

įgimta antinksčių hiperplazija;

gerybinis arba piktybinis navikas ant antinksčių;

policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS);

kiaušidžių navikas.

 

10. C reaktyvaus baltymo tyrimas

C reaktyvusis baltymas (CRP) gaminamas jūsų kepenyse, kai jūsų kūno audiniai yra uždegę. Aukštas CRP lygis rodo uždegimą dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

bakterinė ar virusinė infekcija;

autoimuninės ligos, tokios kaip vilkligė arba reumatoidinis artritas;

uždegimas, susijęs su diabetu;

uždegimas, susijęs su fizine trauma arba įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu;

vėžys.

Kuo aukštesnis lygis, tuo didesnė širdies ligų rizika:

<0,3 mg/dl: normalu;

0,3–1,0 mg/dL: nedidelis padidėjimas gali būti susijęs su asmens lytimi, kūno masės indeksu (KMI) arba su tokiomis ligomis kaip depresija ar nemiga;

1,0–10,0 mg/dl: vidutinio sunkumo padidėjimas, kurį paprastai sukelia sisteminis uždegimas, pvz., autoimuninė liga, bronchitas, širdies priepuolis ar vėžys;

>10,0 mg/dl: ryškus padidėjimas, kurį paprastai sukelia rimta bakterinė ar virusinė infekcija, didelė trauma arba sisteminis vaskulitas;

>50,0 mg/dl: stiprus padidėjimas, kurį paprastai sukelia ūminė bakterinė infekcija.