Plaučių uždegimas ar tik peršalimas

Plaučių uždegimas arba pneumonija – tai infekcijos (dažniausiai virusų arba bakterijų) sukeltas plaučių audinio uždegimas. Dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų alveolėse susikaupia skysčio ir uždegiminių ląstelių. Dėl šio pažeidimo sutrinka dujų apykaita – blogai pasisavinamas deguonis.

Nors sukėlėjai įvairūs, tačiau ligos požymiai dažnai būna panašūs, nes pakenkiamas vienas ir tas pats plaučių audinys ir iki jo orą atvedantys įvairaus skersmens vamzdeliai – vadinami bronchais. Plaučių uždegimui būdingas gerokai padažnėjęs kvėpavimas, dusulys einantis kartu su stipriu kosuliu, karščiavimas, bendra bloga savijauta, silpnumas. Gydytojas, apžiūrėdamas ligonį, aptinka ir kitus požymius, kurių ligonis nejaučia – išgirsta pašalinius garsus, vadinamus karkesiais (karkalais) plaučiuose, susilpnėjusį kvėpavimą uždegimo apimtoje vietoje, plaučių stuksenimo garso pokyčius.

Ligą gali sukelti vienas arba iškart keletas veiksnių, įskaitant bakterijas, virusus, grybelius, parazitus, cheminį arba fizinį plaučių pažeidimą, tačiau pneumonijos rizikos veiksniai lemia ar plaučiai apsisaugo nuo uždegimo, ar ne.

Rizikos veiksniams priklauso: kita ūminė respiracinė infekcija, rūkymas, lėtinės plaučių ligos, kraujotakos sutrikimai, imunodeficitinės būklės, fiziniai veiksniai tokie kaip peršalimas, spindulinis poveikis, svetimkūniai bronchuose bei cheminiai veiksniai – iritacinės dujos, skrandžio sultys.

Sukėlėjai gali patekti į plaučius 3 keliais: inhaliaciniu (90%), hematogeniniu (kai mikroorganizmai atkeliauja iš kito infekcijos židinio pvz. sepsis), aspiraciniu (infekcija patenka kartu su svetimkūniu, pvz. su skrandžio sultimis refliukso metu). Dažniausiai infekciją sukelia: pneumokokas (Streptococcus pneumoniae), hemofilas (Haemophilus influenzae), auksinis stafilokokas(Staphylococcus aureus) arba mikoplazma (Mycoplasma pneumoniae).

Ekonomiškai pažengusiose šalyse pneumonija suserga apie 2 % gyventojų per metus. Pneumonija užima 5–6-ą vietą tarp mirties priežasčių ir yra dažniausia mirties priežastis tarp visų infekcinių ligų.

Kodėl plaučių uždegimą kartu lydi kosulys?

Kosulys – organizmo būdas apsiginti nuo pašalinių medžiagų, patekusių į kvėpavimo takus. Jis gali kilti, kai dirginami kosulio receptoriai (nervų galūnėlės, perduodančios signalą į smegenis, kurie per nervų kamienus atsako, kad reikia kosėti). Kosulys, kaip ir temperatūra, yra bet kokios uždegiminės kvėpavimo takų ligos (dar vadinamos „peršalimo ligos“) požymiai, kurie kiekvienam pasireiškia skirtingai bei, užtrunka nevienodai ilgai. Kosulys vaikus vargina dažniau ir labiau nei suaugusiuosius. Kosulio ir temperatūros atsiradimas priklauso nuo daugelio priežasčių. Jei organizmas yra nusilpęs, net esant stipriam uždegimui, temperatūra arba kosulys gali nepasireikšti. Tai nėra gerai – tai klaidina ir ligonį, ir gydytoją, ir nepadeda organizmui kovoti su ligos sukėlėjais, juos šalinti – „iškosėti“. Temperatūros pakilimas stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi, skatina organizmą intensyviau, greičiau ir geriau kovoti su ligos sukėlėjais.

Kas serga dažniau - vaikai ar suaugusieji?

Dažniau plaučių uždegimu serga vaikai iki 3 m. ir vyresni nei 65 m. žmonės. Pvz.: iki 3 metų 85 proc. visų šio amžiaus vaikų ligų yra kvėpavimo organų ligos. Tai lemia amžiaus ypatumai – vaikų kvėpavimo takai yra siauresni nei suaugusiųjų. Sirgdamas vaikas paprastai kosi, karščiuoja, sunkiau kvėpuoja. Uždegimo sukėlėjas priklauso nuo vaiko amžiaus. Kūdikiams ir vaikams iki 5 metų pneumoniją dažniausiai sukelia virusai, vyresniems nei 5 metų – bakterijos. Vyresnių žmonių organizmas silpniau kovoja su ligos sukėlėjais todėl jie serga dažniau nei jaunesnį suaugusieji.

Aš jau persirgau plaučių uždegimą – kodėl vėl reikia pas gydytoją?

Nors jaučiate, kad savijauta gerėja, tačiau gydymo, nepasitarus su gydytoju, nutraukti nevalia. Neišgydytas plaučių uždegimas -  rizika susirgti lėtine plaučių liga. Pas gydytoją būtina atvykti, jei jis patarė tai padaryti arba jei pagerėjus būklei po kiek laiko vėl atsirado kosulys, dusulys ar silpnumo jutimas.

Plaučių uždegimo arba pneumonijos požymiai gali būti tipiniai ir netipiniai. Jei plaučių uždegimą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae bakterijos, tada ligos eiga - tipiška. Daugeliui tai gerai žinomi simptomai: pakilusi temperatūra, varginantis kosulys (gali būti su gelsvais, žalsvais skrepliais), gali prasidėti šaltkrėtis, skaudėti šoną.
 
Kai užkrato šaltinis, yra Mycoplasma pneumoniae bakterija, turime netipinį atvejį: temperatūra gali būti visai nedidelė, kosulys tarsi užsitęsęs, bet be skreplių, gali skaudėti raumenis, kaulus, sąnarius. Neretai tokius požymius pacientas supainioja su paprastu peršalimu.

Reiktų įsidėmėti, kad jei minėti simptomai neslopsta ir paciento būklė per tris dienas negerėja, galima įtarti plaučių uždegimą ir skubiai kreiptis į gydytoją. Be to, abiem atvejais pneumoniją lydi intoksikacija, nuovargio pojūtis ir sveikatos neturėjimas.

Pneumonija susergama ir netiesiogiai: tai gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo komplikacija kai virusinė infekcija pereina į bakterinę.

Rentgeno aparatu darytoje nuotraukoje apskritimu pažymėtoje vietoje matomi pneumonijos pažeisti plaučiai.

Diagnozės būdai:

Kraujo tyrimas - Būdinga leukocitozė, leukocitų formulės (leukogramos) poslinkis į kairę, toksiniai granuliocitai, ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) padidėjimas. Padidėja CRB (C – reaktyvinis baltymas) koncentracija kraujo serume.

Kraujo dujos

Sunkaus plaučių uždegimo atveju, tiriama arterinio kraujo dujų sudėtis, nustatoma hipoksija.

Kraujo pasėlis

Daromas, kai pneumonija sunki arba esama bakteremijos požymių (šaltkrėtis, sutrikusi mikrocirkuliacija). Teigiama hemokultūra būna tik iki 20 proc. atvejų, todėl asmenims sergantiems hospitaline pneumonija reikia atlikti kelis kraujo pasėlius.

Skreplių tyrimas

Skiltinė pneumonija: skrepliai tąsūs, pūlingi, rūdžių spalvos. Mikroskopuojant matoma daug leukocitų, pavienių eritrocitų, alveolinių makrofagų, bronchų epitelio. Esant skiltelinei pneumonijai: skrepliai gleiviniai pūlingi arba pūlingi, gausūs.

Rentgeninis plaučių tyrimas

Esant skiltinei pneumonijai matomas tamsus ribotas darinys, apimantis didžiąją dalį skilties arba visą, gali būti pleurito požymiai – skystis sinusuose. Esant skiltelinei pneumonijai: stebimi plaučiuose keli pritemę židinukai, tarp kurių yra nepakitęs plaučio vaizdas ir pirminės ligos požymiai.

Pneumonijos požymiai ir simptomai gali būti šie:

Krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosint

Sumišimas ar psichinio sąmoningumo pokyčiai (65 metų ir vyresniems suaugusiesiems)

Kosulys, dėl kurio gali išsivystyti skrepliai

Nuovargis

Karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys

Žemesnė nei įprasta kūno temperatūra (suaugusiems vyresniems nei 65 metų ir žmonėms su silpna imunine sistema)

Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas

Dusulys

Naujagimiams ir kūdikiams gali nebūti jokių infekcijos požymių, tačiau jie gali vemti, karščiuoti, kosėti, atrodyti neramūs ar pavargę, be energijos. Kartais jiems sunku kvėpuoti ir valgyti.

Kiti rizikos veiksniai yra šie:

Būdamas ligoninėje. Didesnė pneumonijos rizika kyla, jei esate ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje, ypač jei kvėpuoti jums padeda specialus kvėpavimo aparatas (ventiliatorius).

Lėtinė liga. Didesnė tikimybė susirgti plaučių uždegimu, jei sergate astma, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar širdies liga.

Rūkymas. Rūkymas kenkia natūraliai jūsų organizmo gynybai nuo bakterijų ir virusų, sukeliančių plaučių uždegimą.

Susilpnėjusi ar slopinama imuninė sistema. Žmonės, kurie užsikrėtę ŽIV / AIDS, turi persodintus organus arba gavę chemoterapiją ar ilgalaikius steroidus, turi didesnę riziką turėti pneumoniją.

Komplikacijos

Net ir gydant, kai kurie plaučių uždegimu sergantys žmonės, ypač priklausantys padidintos rizikos grupėms, gali patirti komplikacijų, įskaitant:

Bakterijos kraujyje (bakteriemija) atsiradimas. Bakterijos, patenkančios į kraują iš jūsų plaučių, gali paskleisti infekciją kituose organuose, galimai sukelti organų nepakankamumą.

Kvėpavimo pasunkėjimas. Jei jūsų plaučių uždegimas yra sunkus arba sergate lėtinėmis plaučių ligomis, gali būti sunku kvėpuoti, gauti pakankamai deguonies. Taip pat, gali tekti gulti į ligoninę ir naudoti kvėpavimo aparatą (ventiliatorių), kol jūsų plaučių būklė pagerėja.

Skysčio kaupimasis aplink plaučius (pleuros išsiskyrimas). Dėl plaučių ir krūtinės ertmės (pleuros) plonoje erdvėje tarp audinių sluoksnių gali kauptis pneumonija. Jei skystis yra užsikrėstas, gali tekti jį nusausinti per krūtinės ląstos vamzdelį arba pašalinti operacijos metu.

Plaučių abscesas. Abscesas atsiranda, jei plaučių ertmėje susidaro pūliai. Abscesas paprastai gydomas antibiotikais. Pūliams pašalinti reikia chirurginės operacijos ar drenažo su ilga adata ar vamzdeliu, įdėtu į abscesą.

Ligos prevencija

Norėdami išvengti plaučių uždegimo:

Pasiskiepykite. Tam tikros rūšies pneumonijos ir gripo profilaktikai yra vakcinos. Bėgant laikui, vakcinos poveikis keičiasi, jei ankščiau ji padėjo, dar nereiškia kad padės ir šį kartą. Būtinai pasitikrinkite ar galite skiepytis,  net jei prisimenate anksčiau buvę skiepyti nuo pneumonijos. Pasitarkite su gydytoju, kaip gauti šias vakcinas.

Pasidomėkite, dėl skiepų galimybės. Jaunesniems nei 2 metų ir 2–5 metų vaikams, yra ypač pavojinga pneumokokinė liga, gydytojai rekomenduoja skirtingas vakcinas nuo plaučių uždegimo. Vaikai, kurie lankosi grupiniuose vaikų užsiėmimuose, taip pat turėtų būti paskiepyti. Be to, gydytojai rekomenduoja vyresnius nei 6 mėnesių vaikus skiepyti nuo gripo.

Laikykitės geros higienos normų. Norėdami apsisaugoti nuo kvėpavimo takų infekcijų, kurios kartais sukelia plaučių uždegimą, reguliariai nusiplaukite rankas arba naudokite alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekatorių.

Nerūkykite. Rūkymas kenkia natūraliai jūsų plaučių apsaugai nuo kvėpavimo takų infekcijų.

Tausokite savo imuninę sistemą. Pasistenkite išsimiegoti, reguliariai sportuokite ir sveikai maitinkitės.

Medicininė apžiūra

Gydytojas pirmiausiai privalo išklausyti paciento karkalus toje vietoje, kur vyksta galimas plaučių uždegimas, ir paskirti rentgenogramą. Tada matomi visi uždegiminiai pakitimai plaučiuose. Jei jų nėra, gali būti, kad pacientas serga bronchitu, kurį taip pat gali sukelti tie patys patogenai.

Taip pat, gydytojas užduos jums klausimų apie jūsų pastarąją veiklą, kokius simptomus jaučiate, kaip ir kada jie atsirado. Norėdami išsiaiškinti, ar jūsų infekciją sukėlė bakterijos, virusai ar grybeliai, gali būti užduoti tokie klausimai kaip:

• Kokios buvo jūsų paskutinės kelionės?
• Koks yra jūsų  darbo pobūdis?
• Ar kontaktuojate su gyvūnais?
• Ar kontaktuojate su kitais sergančiais žmonėms namuose, darbe ar mokykloje?
• Kokiomis ligomis neseniai sirgote?

Gydytojas, įvertinęs ligonio būklę skiria antibiotikų, atsikosėti padedančių vaistų, vaistų nuo temperatūros (jei aukšta temperatūra, virš 38,6° C), pataria vartoti vitaminus su mineralais. Jei yra bronchų spazmo (susiaurėjimo) požymių, skiria juos atpalaiduojančių vaistų, pataria pakvėpuoti šiltais garais, pagulėti ir pailsėti. Gydymo intensyvumas priklauso nuo ligonio būklės. Reabilitacija sanatorijoje skiriama tik persirgus sunkiu plaučių uždegimu. Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo jo sunkumo – paprastai užtrunka 2-3 savaites.

Jei dėl jūsų amžiaus ir bendros sveikatos esate padidintos rizikos grupėje arba gulite ligoninėje, gydytojai gali atlikti keletą papildomų tyrimų, įskaitant:

Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kad būtų galima geriau pamatyti plaučius aptikti abscesų ar kitų komplikacijų.

Dujinis arterinio kraujo tyrimas, skirtas pamatuoti deguonies kiekį kraujo mėginyje, paimtame iš arterijos (dažniausiai iš riešo). Šis tyrimas yra tikslesnis nei paprasta impulsų oksimetrija.

Pleuros skysčių tyrimas, kurio metu paimamas nedidelis skysčio kiekis iš aplink plaučius esančių audinių, kad būtų galima išanalizuoti ir nustatyti pneumoniją sukeliančias bakterijas.

Bronchoskopija - procedūra, naudojama tyrinėti plaučių kvėpavimo takus. Jei esate paguldytas į ligoninę ir jūsų gydymas neveikia, gydytojai bandys išsiaiškinti, ar kažkas kitas daro įtaką jūsų kvėpavimo takams, pavyzdžiui, užsikimšimas. Jie taip pat gali paimti skysčių pavyzdžius arba plaučių audinio biopsiją.

Dauguma žmonių gali suvaldyti tokius simptomus kaip karščiavimas ir kosulys namuose atlikdami šiuos veiksmus:

Kontroliuokite karščiavimą vartodami aspiriną, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU, pvz., Ibuprofeną ar naprokseną) arba acetaminofeną. Neduokite vaikams aspirino. Prieš naudojant bet kokiu vaistus pasikonsultuokite su savo gydytoju.

Gerkite daug skysčių, kad išsiskirtų sekretas ir atsirastų skrepliai.

Nevartokite vaistų nuo kosulio, prieš tai nepasitarę su gydytoju. Kosulys yra vienas iš būdų, kaip jūsų kūnas atsikrato infekcijos. Jei kosulys trukdo jums gauti poilsio, pasitarkite su gydytoju, kokių priemonių galite imtis, kad palengvėtų.

Gerkite šiltus gėrimus, išsimaudykite garų voniose ir naudokite drėkintuvą, kad būtų lengviau atidaryti kvėpavimo takus ir palengvėtų kvėpavimas. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei bėgant laikui jūsų kvėpavimas blogėja, o ne gerėja.

Laikykitės atokiau nuo dūmų, kad jūsų plaučiai gytų. Tai apima rūkymą, naudotus dūmus ir medžio dūmus. Pasitarkite su gydytoju, jei esate rūkalius ir jums sunku atsikratyti rūkymo, kol pasveikstate. Kurį laiką pabūkite lovoje. Gaukite kuo daugiau pagalbos ruošdami maistą ir ruošdami namų ruošos darbus, kol jausitės stipresni. Svarbu nepersistengti su kasdiene veikla, kol visiškai nepasveiksite. Taip, organizmui reikia poilsio, tačiau tai nereiškia, kad reikia gulėti visą dieną nejudant. Lovos rėžimas turi būti suprastas kaip ilgesnis miegas ir poilsis. Lovoje stenkitės judėti, keisti padėtį tam, kad pagerėtų atsikosėjimas. Suprantama, kambarys, kuriame yra ligonis turi būti nuolat vėdinamas.

Atsigavimas po plaučių uždegimo

Gali prireikti laiko atsigauti po plaučių uždegimo. Kai kurie žmonės jaučiasi geriau ir per savaitę gali grįžti prie įprastos tvarkos. Kitiems žmonėms tai gali užtrukti mėnesį ar daugiau. Dauguma žmonių jaučiasi pavargę maždaug mėnesį. Tinkamas poilsis yra svarbus norint išlaikyti pažangą link visiško pasveikimo ir išvengti atkryčio. Neskubėkite pasveikti! Pasitarkite su gydytoju, kada galite grįžti į įprastą rutiną.

Kol sveikstate, pabandykite apriboti savo ryšius su šeima ir draugais, kad jūsų mikrobai neplistų kitiems žmonėms. Kai kosėjate, uždenkite burną ir nosį, nedelsdami išmeskite panaudotas vienkartines nosinaites į uždarą atliekų konteinerį ir dažnai plaukite rankas.

Pabaigus antibiotikų kursą gydytojas norės įsitikinti, ar jūsų krūtinės ląstos rentgenograma yra normali. Tai gali užtrukti keletą savaičių, kol jūsų rentgeno nuotrauka vėl taps švari.