Šienligė – alergija su kuria galima gyventi

Esant alergijai žiedadulkėms, šienligės simptomai pasireiškia tik tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą, kai kada rudenį). Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų žiedadulkės. Jei alerginę reakciją išprovokuoja pelėsiai, dulkių erkutės ar kitos namų aplinkoje esančios medžiagos, alergijos simptomai gali varginti ištisus metus.

Nepriklausomai nuo to, koks alergenas išprovokuoja alerginę reakciją, ji visada bus tokia pati. Imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus (imunoglobulinus E). Kitą kartą susidūrus su šiuo alergenu prasideda alerginė reakcija: imunoglobulinai E lemia uždegiminių medžiagų (tarp jų ir histamino) išsiskyrimą, kurios sukelia nosies, sinusų ir akių gleivinių patinimą, o tai lemia nosies tekėjimą, ašarojimą ir čiaudulį.

Paveldėjimas - dažnas veiksnys, lemiantis  įvairių alergijų (tarp jų ir šienligės) atsiradimą. Jei šeimos nariams būdingos alergijos ar astma, tikimybė susirgti šienlige padidėja. Šienlige gali susirgti įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai jos simptomai pasireiškia dar vaikystėje, o senstant jie palengva silpnėja ir gali net visiškai išnykti.

ĮDOMU: Net 70–90 proc. žiedadulkėms alergiškų žmonių būna jautrūs ir augaliniam maistui – daržovėms, kai kuriems žalumynams, vaisiams ir riešutams. Tai vadinamoji kryžminė alerginė reakcija. Beržų, lazdynų, alksnių, obelų žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai yra alergiški ir lazdynų riešutams, morkoms, bulvėms, salierams bei kaulavaisiams (vyšnioms, abrikosams, slyvoms ir kt.) Jei šienligės simptomai pasireiškia žydint javams, reikėtų vengti miltų ir kruopų patiekalų bei rūgštynių. O jei organizmas itin jautriai reaguoja į pelynų, jurginų, ramunių, kiaulpienių, saulėgrąžų, medetkų, lakišių, debesylų žiedadulkes, verta atsisakyti citrusinių vaisių, saulėgrąžų aliejaus, chalvos, melionų, arbūzų, bananų, pupų, cikorijų.

Alerginė sloga ar įprastas peršalimas?

Alerginė sloga dažniausiai atsiranda staiga, netikėtai – tuo pat metu, kai alergiškas žmogus įkvepia žiedadulkių, į kurias organizmas reaguoja alergiškai. Esant virusinei slogai būna viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių: didesnis arba mažesnis temperatūros pakilimas, kosulys, gerklės skausmas, iš nosies išsiskiriančios išskyros iš pradžių skystos, vėliau – tirštos ir pūlinės.

Šienligės požymiai:

1.       Iš nosies išsiskiria gausios, vandeningos išskyros – „bėga nosis“.

2.       Nosį užgula – jos gleivinės patinsta ir dėl to pasidaro sunkiau kvėpuoti, atrodo, kad į nosį pripilta cemento.

3.       Nosį niežti, todėl norisi ją trinti, liesti, kasytis.

4.       Dažnai norisi čiaudėti.

5.       Prasideda akių uždegimas – konjuktyvitas: niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos.

6.       Dilgėlinė – staigiai patinsta vokai, lūpos, kamuoja niežulys, juntamas deginimas.

7.       Gali, ypač vaikams pakilti temperatūra, skaudėti galvą, niežėti gerklę, gomurį.

8.       Pagerėjimas jaučiamas lietingą dieną, nes augalų žiedadulkes lietus nusodina ant žemės, jų mažiau lieka ore. Būklė pablogėja iš uždaros patalpos išėjus į gryną orą, ypač saulėtą dieną.

Miesto gyventojai šienlige suserga tris kartus dažniau nei kaimo žmonės.

Alerginis rinitas yra dviejų skirtingų formų:

Sezoniniai: sezoninio alerginio rinito simptomai gali kilti pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį. Juos paprastai sukelia alerginis jautrumas ore esančių pelėsių sporoms arba žolių, medžių ir piktžolių žiedadulkėms.

Daugiamečiai: žmonės, turintys daugiametį alerginį rinitą, patiria simptomus ištisus metus. Tai paprastai sukelia dulkių erkės, naminių augintinių plaukai ar pleiskanos, tarakonai ar pelėsiai. Pagrindinės ar paslėptos maisto alergijos retai sukelia daugiamečius nosies simptomus.

Šienligė - tam tikru gyvenimo momentu pasireiškia vienam iš penkių žmonių.