Skydliaukės reikšmė žmogaus organizmui

Skydliaukė (lot. glandula thyroidea) – stambi priekinės kaklo dalies endokrininė liauka, išsidėsčiusi tarp 5-ojo kaklo slankstelio ir 1-ojo krūtinės slankstelio, po pat Adomo obuoliu (vyrams). Ji yra maždaug 15-30 g svorio, paprastai padidėja mėnesinių bei nėštumo metu. Pagrindinė skydliaukės funkcija – hormonų gamyba, šį procesą reguliuoja galvos smegenyse esanti hipofizė.

Reikšmė ir funkcijos

Skydliaukės hormonai yra reikalingi normaliai kaulus formuojančių ląstelių veiklai bei įprastam nervinių ląstelių išsišakojimo procesui embriono vystymosi metu.

Tai yra vienintelis organas, gebantis iš aplinkos paimti jodą ir panaudoti jį hormonų sintezei. Jos epitelinių ląstelių vidinėje membranoje yra natrio jodido siurblių, kurie perneša jodidus iš kraujo į ląstelę, o skydliaukės hormonas skatina jodo prijungimą. Šios liaukos hormonai reguliuoja medžiagų apykaitos procesus žmogaus organizme.

Skydliaukė turi tiesioginės įtakos centrinei nervų sistemai, jos vystymuisi, todėl yra dažnai pavadinama intelekto liauka. Ji taip pat reguliuoja visą žmogaus organizmo vystymąsi, jo augimą, psichikos raidą, atmintį, dalyvauja organizmo prisitaikymo prie aplinkos procesuose, reaguoja į patiriamą stresą.

Sutrikus minėtos liaukos veiklai – gydymas yra tiesiog būtinas, nes laiku nesiėmus veiksmų, atsiranda įvairūs sutrikimai gali paveikti visus organus. Dažniausiai pakinta širdies ritmas, sutrinka angliavandenių ir baltymų apykaita, nervų sistema, moterims sutrinka mėnesinių ciklas, o nėščiosioms gali nutrūkti nėštumas.

Pagrindiniai skydliaukės hormonai – tiroksinas (tetrajodtironinas, T4) ir trijodtironinas (T3).

Tiroksinas svarbus organizmo metabolizmui (medžiagų apykaitai). Kai šio hormono gaminama mažai, formuojasi miksedema. Kartu su trijodtironinu tiroksinas skatina energetinius procesus organizme, pvz., spartina pulsą, plečia kraujagysles, didina kraujospūdį, padeda išlaikyti normalų širdies ritmą, raumenų tonusą, virškinimo bei reprodukcijos funkcijas, be to, reguliuoja kūno augimo procesą. T3 ir T4 yra svarbūs ir bioenergetikoje – šie hormonai padidina deguonies suvartojimą ir ląstelinį metabolizmą.  

Skydliaukės išskiriamų hormonų funkcijos:

1) aktyvina medžiagų apykaitą;

2) skatina baltymų sintezę;

3) riebalų rūgščių oksidaciją, mažina lipidų koncentraciją kraujyje;

4) greitina energijos išsiskyrimą;

5) aktyvina šilumos gamybą;

6) skatina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, didina adrenoreceptorių kiekį ir CNS jaudrumą;

7) dalyvauja stresinėse, adaptacinėse reakcijose;

8) slopina inkstų kanalėliuose reabsorbciją, didina filtraciją ir diurezę;

9) skatina virškinimo sulčių sekreciją ir žarnos motoriką;

10) didina mitochondrijų kiekį, jų aktyvumą, ATP sintezę;

11) aktyvina glikogenolizę kepenyse, gliukozės oksidaciją ir rezorbciją plonojoje žarnoje, skatindami hiperglikemiją;

12) skatina lytinių liaukų aktyvumą;

13) skatina insulino, paratiroidino ir gliukokortikoidų sekreciją.

Skydliaukės testas moterims THYRO-Check® 10.32 Eur. Įsigyti galima čia

Skydliaukės ligos

Bazedovo liga arba hipertiroidizmas – tiroksino hiperfunkcija - sukelia aukštą kūno temperatūrą, gausų prakaitavimą, svorio netekimą, dirglumą ir aukštą kraujo spaudimą. Išsišovusios akys, sukeltos skysčių kaupimosi už akių, yra tipiškas hipertiroidizmo sindromas.

Hipertiroiditas arba hipertorozė – būklė, kurios metu padidėja skydliaukės hormonų gamyba.

Gūžys (struma) – skydliaukės išvešėjimas, sukeliamas jos folikulų epitelinių ląstelių hiperplazijos ir hipertrofijos, dėl jodo trūkumo.

Kretinizmas – įgimta skydliaukės hipofunkcija, yra sulėtėjusio skeleto augimo ir prasto protinio vystymosi priežastis. Šiems defektams kelias gali būti dalinai užkirstas, jei gydymas skydliaukės hormonais pradedamas dar ankstyvoje ligonio gyvenimo stadijoje.

Miksedema – įgyta skydliaukės hipofunkcija.

Tiroiditas – skydliaukės uždegimas.

Tireotoksikozė – jeigu hormonų gaminasi per daug. Medžiagų apykaita pagreitėja, žmogus sulysta, prakaituoja, išsenka nervų sistema.

Diagnozavimo būdai:

1. Skydliaukės ir kaklo ultragarsinis tyrimas.

Rodo: 1) skydliaukės dydį ir formą; 2) mazgų lokalizaciją, dydį, tankį ir homogeniškumą; 3) mazgų kraštų būklę; 4) kaklo limfmazgių būklę.

2. Skydliaukės skenavimas.

Radionuklidiniam tyrimui naudojamas radioaktyvusis jodas 131J arba radiotechnecis 99mTc. Esant endeminei strumai, skydliaukė, jautusi nuolatinį jodo badą, labai greitai ir gausiai kaupia izotopą.  

3. Skydliaukės mazgo punkcija ir biopsija.  

Tyrimų tikslas – paimti naviko ląstelių arba naviko audinio citologiniams ir histologiniams tyrimams.

4. Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas.

5. Rentgenologinis tyrimas kontrastavus stemplę.

Kai yra stemplės arba trachėjos suspaudimo požymių (kompresinis sindromas), tyrimas rodo šių organų dislokacijos dydį, lokalizaciją,  sienelių pažeidimus, susiaurėjimus.

6. Otorinolaringinis ištyrimas.

Įvertinama balso klosčių būklė ir paslankumas iki operacijos.  

7. Hormonų tyrimas – laisvojo tiroksino (FT4) ir tirotropino (TTH) nustatymas kraujo serume. 

Kaip gydomi skydliaukės sutrikimai?

Funkciniai skydliaukės sutrikimai yra gydomi vaistais, radioaktyviuoju jodu arba chirurginiu būdu. Kiekvienam pacientui paskiriamas individualus gydymas, atsižvelgiant į žmogaus kūno masę, amžių bei gretutines ligas, kol šios liaukos funkcija vėl tampa normali.

Skydliaukės sutrikimų simptomai ir sprendimai

Simptomas: svorio padidėjimas ar sumažėjimas

Nepaaiškinamas svorio pokytis yra vienas iš labiausiai paplitusių skydliaukės veiklos sutrikimo požymių. Svorio padidėjimas gali reikšti mažą skydliaukės hormonų kiekį - būklę, vadinamą hipotiroze. Jei skydliaukė gamina daugiau hormonų nei reikia kūnui, galite netikėtai numesti svorio. Tai vadinama hipertiroze. Hipotireozė yra daug dažnesnė.

Simptomas: kaklo patinimas

Kaklo patinimas ar padidėjimas yra matoma užuomina, kad skydliaukėje gali būti kažkas negerai. Gleivinės padidėjimas gali atsirasti sergant hipotiroze ar hipertiroze. Kartais kaklo patinimas gali atsirasti dėl skydliaukės vėžio ar mazgelių, augančių skydliaukės viduje. Tačiau taip pat gali atsirasti dėl priežasties, nesusijusios su skydliaukės veikla.

Simptomas: širdies ritmo pokyčiai

Skydliaukės hormonai veikia beveik visus kūno organus ir gali įtakoti širdies plakimo greitį. Žmonės, sergantys hipotiroze, gali pastebėti, kad jų širdies ritmas yra lėtesnis nei įprastai. Dėl hipertiroidizmo gali pagreitėti širdies plakimo greitis. Tai gali sukelti padidėjusį kraujo spaudimą ir širdies plakimą ar kitokio pobūdžio širdies plakimą.

Simptomas: energijos ar nuotaikos pokyčiai

Skydliaukės sutrikimai gali pastebimai paveikti jūsų energijos lygį ir nuotaiką. Dėl hipotireozės žmonės jaučiasi pavargę, vangūs ir prislėgti. Hipertirozė gali sukelti nerimą, miego problemas, nerimą ir dirglumą.

Simptomas: plaukų slinkimas

Plaukų slinkimas yra dar vienas požymis, kad skydliaukės hormonai gali būti nesubalansuoti. Dėl hipotirozės ir hipertiroidizmo plaukai gali išslinkti. Daugeliu atvejų plaukai vėl augs, kai bus pašalintas skydliaukės sutrikimas.

Požymis: per šalta arba per karšta

Skydliaukės sutrikimai gali sutrikdyti galimybę reguliuoti kūno temperatūrą. Žmonės, sergantys hipotiroze, gali šalti dažniau nei įprastai. Hipertiroidizmas paprastai turi priešingą efektą, sukeldamas gausų prakaitavimą ir karštį.

Kiti hipotireozės simptomai:

Hipotireozė gali sukelti daugybę kitų simptomų, įskaitant:

1.       Sausą odą ir trapius nagus;

2.       Tirpimas ar dilgčiojimas rankose;

3.       Vidurių užkietėjimas;

4.       Nereguliarios mėnesinės.

Kiti hipertiroidizmo simptomai

Hipertirozė taip pat gali sukelti papildomų simptomų, tokių kaip:

1.       Raumenų silpnumas ar drebančios rankos;

2.       Regėjimo problemos;

3.       Viduriavimas;

4.       Nereguliarios mėnesinės.

Skydliaukės sutrikimas ar menopauzė?

Kadangi skydliaukės sutrikimai gali sukelti mėnesinių ciklo ir nuotaikos pokyčius, simptomai kartais yra klaidingai suprantami kaip menopauzės pradžia. Jei įtariama skydliaukės problema, atlikus paprastą kraujo tyrimą galima nustatyti, ar tikrasis kaltininkas yra menopauzė, ar skydliaukės veiklos sutrikimas - ar abu kartu.

Skydliaukės sutrikimų diagnozavimas

Jei gydytojas įtaria skydliaukės veiklos sutrikimą, atsakyti gali padėti kraujo tyrimas. Šis tyrimas nustato skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) - pagrindinio hormono, reguliuojančio skydliaukės darbą, - lygį. Jei TSH yra didelis, tai paprastai reiškia, kad jūsų skydliaukės funkcija yra per maža (hipotirozė). Jei TSH yra žemas, tai paprastai reiškia, kad skydliaukė yra hiperaktyvi (hipertiroidinė). Gydytojas taip pat gali patikrinti kitų skydliaukės hormonų kiekį kraujyje. Kai kuriais atvejais naudojami vaizdiniai tyrimai ir imamasi biopsijų skydliaukės anomalijoms įvertinti. Dažniausia hipotiroidizmo priežastis yra Hašimoto liga. Tai autoimuninis sutrikimas, kai organizmas puola skydliaukę. Rezultatas yra skydliaukės pažeidimas, neleidžiantis jai gaminti pakankamai hormonų. Hašimoto liga paprastai sergama šeimose.

Kitos hipotireozės priežastys

Kai kuriais atvejais hipotireozė atsiranda dėl hipofizės, esančios smegenyse, problemos. Ši liauka gamina skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH), kuris liepia skydliaukei atlikti savo darbą. Jei jūsų hipofizė negamina pakankamai TSH, skydliaukės hormonų lygis sumažės. Taip pat hipotiroidizmą gali sukelti laikinas skydliaukės uždegimas ar vaistai, turintys įtakos skydliaukės funkcijai.

Toksinis difuzinis gūžys (Graves liga)

Tai autoimuninis sutrikimas, kuris užpuola skydliaukę ir skatina didelio skydliaukės hormonų išsiskyrimą. Vienas iš Graveso ligos požymių yra matomas ir nepatogus patinimas už akių.

Hipertirozė taip pat gali atsirasti dėl skydliaukės mazgelių. Tai guziukai, atsirandantys skydliaukės viduje ir kartais pradedantys gaminti skydliaukės hormonus. Dideli mazgai gali sukurti pastebimą strėlę. Mažesnius mazgelius galima aptikti ultragarsu. Skydliaukės nuskaitymas gali pasakyti, ar gumbeliai gamina per daug skydliaukės hormonų.

Skydliaukės sutrikimų komplikacijos

Negydomas hipotirozė gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje ir padidinti insulto ar širdies priepuolio tikimybę. Sunkiais atvejais labai mažas skydliaukės hormonų kiekis gali sukelti sąmonės praradimą ir gyvybei pavojingą kūno temperatūros kritimą. Negydomas hipertiroidizmas gali sukelti rimtų širdies problemų ir kaulų trapumą.

Jei diagnozuotas hipotiroidizmas, greičiausiai gydytojas paskirs skydliaukės hormonų tablečių pavidalu. Paprastai pastebimas pagerėjimas per kelias savaites. Ilgalaikio gydymo metu atsiranda daugiau energijos, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje ir palaipsniui krenta svoris. Daugumai žmonių, sergančių hipotiroze, visą likusį gyvenimą reikės vartoti skydliaukės hormonus.

Gydant hipertiroidizmą

Labiausiai paplitęs gydymo būdas suaugusiesiems yra radioaktyvusis jodas, kuris sunaikina skydliaukę per 6–18 savaičių. Kai liaukos sunaikinamos arba pašalinamos operacijos metu, dauguma pacientų turi pradėti vartoti skydliaukės hormonus tablečių pavidalu. Kitas įprastas hipertiroidizmo gydymo būdas yra antitiroidiniai vaistai, kuriais siekiama sumažinti skydliaukės gaminamų hormonų kiekį. Būklė ilgainiui gali išnykti, tačiau daugeliui žmonių ilgą laiką reikia vartoti vaistus. Gali būti skiriami kiti vaistai simptomams sumažinti, tokiems kaip greitas pulsas ir drebulys.

Skydliaukės sutrikimų chirurgija

Pašalinus skydliaukę, galima išgydyti hipertiroidizmą, tačiau procedūra rekomenduojama tik tuo atveju, jei vaistai nuo skydliaukės neveikia. Chirurgija taip pat gali būti rekomenduojama pacientams, kuriems yra skydliaukės mazgeliai. Pašalinus skydliaukę, daugumai pacientų kasdien reikia papildyti skydliaukės hormonais, kad būtų išvengta hipotiroidizmo.

O skydliaukės vėžys?

Skydliaukės vėžys nėra retas ir yra vienas mažiausiai mirtinų. Pagrindinis simptomas yra patinimas kakle, ir tik apie 5% skydliaukės mazgelių yra vėžiniai. Kai diagnozuojamas skydliaukės vėžys, jis dažniausiai gydomas chirurgija, po kurios eina radioaktyviojo jodo terapija arba, kai kuriais atvejais, išorinė spindulinė terapija.

Maisto produktai, kurie padeda arba vargina skydliaukę

Druska. Kad Jūsų skydliaukė gerai veiktų, jai reikia jodo. Daugelis gyventojų gauna pakankamai šio elemento iš savo valgomo maisto, dažniausiai per žuvį ir pieno produktus. Įsitikinkite, kad namuose naudojate joduotą stalo druską. Tai galite patikrinti pažiūrėję į etiketę.

Lapinės žaliosios daržovės, pvz. špinatai, salotos ir kiti pavyzdžiai yra puikūs magnio ir mineralų, vaidinančių didžiulį vaidmenį jūsų kūno procesuose, šaltiniai. Nuovargis, raumenų mėšlungis ir širdies plakimo pokyčiai gali būti požymiai, kad negaunate pakankamai magnio.

Riešutai. Anakardžiai, migdolai ir moliūgų sėklos yra puikūs geležies šaltiniai. Braziliniai riešutai skydliaukę gerina dviem būdais. Jie ne tik yra geras geležies šaltinis, bet ir juose gausu seleno - kito mineralo, palaikančio jūsų skydliaukę. Tik keli riešutai per dieną suteiks Jums taip reikalingo seleno.

Jūros gėrybės. Žuvys, krevetės ir jūros dumbliai yra puikūs jodo šaltiniai. Tačiau venkite per daug jodo turinčių maisto produktų pavyzdžiui, rudadumblių. Tai gali pabloginti jūsų būklę. Mikroelemento jodo organizmui pakanka labai mažų kiekių. Rekomenduojama dozė yra 120 – 150 mcg jodo per dieną. Tai maždaug atitiktų 600 mg rudadumblių. Anot „Journal of General Internal Medicine“, jodo perteklius gali baigtis tirotoksikoze, skydliaukės veiklos išderinimu, autoimuniniu hipotiroidizmu. 

Sojos. Retais atvejais kai kurie iš sojos produktuose esančių chemikalų, tokių kaip sojos pienas ar sūris, gali pakenkti jūsų skydliaukės gebėjimui gaminti hormonus, tačiau tik tuo atveju, jei negaunate pakankamai jodo ir valgote didelius kiekius.

Organų mėsa. Jei valgysite tokius organus kaip inkstai, širdis ar kepenys, galite gauti daug lipoinės rūgšties. Tačiau jei vartosite per daug, tai gali sujaukti skydliaukės darbą. Lipoinė rūgštis taip pat gali paveikti skydliaukės vaistus, kuriuos vartojate.

Glitimas ir skydliaukė. Glitimas yra baltymas, randamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Jei jums nebuvo diagnozuota celiakija, ji greičiausiai neturės įtakos jūsų skydliaukės veiklai. Glitimas gali pažeisti žmonių, sergančių celiakija, plonąsias žarnas. Jie gali turėti kitų autoimuninių sutrikimų, tokių kaip Hashimoto liga (dėl kurios skydliaukė nepakankamai gamina hormonų) ir Graveso liga (dėl kurios padidėja skydliaukės veikla). Jei sergate celiakija, dieta be glitimo gali padėti išvengti šių skydliaukės ligų.

Skydliaukės vaistai ir jūsų maistas. Maistas, kurį valgote, gali paveikti skydliaukės vaistus. Jie gali sulėtinti jūsų vaistų įsisavinimą.  Vartokite vaistus tuščiu skrandžiu, geriausia ryte. Kai kurie vitaminai ir antacidiniai vaistai taip pat gali užkirsti kelią tinkamam jūsų vaistų veikimui.Kreipkitės į gydytoją arba vaistininką, kad gautumėte daugiau informacijos apie maisto ir kitų vaistų, susijusių su skydliaukės gydymu, laiką.