Šlapimo takų infekcija arba ŠTI yra bakterinė
infekcija, kurią dažniausiai sukelia virškinimo trakto bakterijos, kurios iš
analinio trakto nukeliavo į šlapimo takus. Būklė yra nepatogi ir skausminga, o
negydoma gali pažeisti inkstus.
Daugelis moterų bent kartą gyvenime patiria
šlapimo takų infekciją. Tai dažna bakterinė infekcija, kurią galima lengvai
išgydyti antibiotikais ir natūraliomis priemonėmis. Tačiau į tai reikia žiūrėti
rimtai, nes galimos komplikacijos gali būti sunkios.
Priežastys
ir klasifikacija
Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra plačiai
paplitusi būklė, kuri gali paveikti visas šlapimo takų dalis (inkstus, šlapimo
pūslę, šlapimtakius ir šlaplę). ŠTI gali susirgti bet kas, tačiau moterys yra
jautresnės vien dėl savo anatomijos.
Moterys turi 30% didesnę riziką susirgti ŠTI,
nes jų šlapimo takai yra trumpesni, todėl bakterijos lengviau patenka iš
šlapimo pūslės į inkstus.
Šlapimo takų infekciją dažniausiai sukelia E.
coli bakterijos, kurios dažniausiai gyvena storojoje žarnoje. Kiti kaltininkai
yra proteus mirabilis ir klebsiella pneumoniae. Jei
nepageidaujamos bakterijos pasiekia šlaplę, infekcija gali patekti į šlapimo
takus. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria šlapimo takų infekciją.
Būklės sunkumas priklauso nuo to, kiek toli bakterijos nukeliavo, o ŠTI skirstoma
į skirtingus tipus, atsižvelgiant į tai, kiek toli infekcija išplito šlapimo
sistemoje.
ŠTI tipai:
Cistitas
arba bakterinė šlapimo pūslės infekcija. Šio tipo ŠTI
sukelia diskomfortą ir skausmą šlapinantis, todėl galite jausti poreikį dažnai
šlapintis. Taip pat galite pastebėti šlapimo spalvos ir skaidrumo pasikeitimą,
šlapime rasti kraujo ir jausti skausmą apatinėje pilvo dalyje.
Prostatitas
arba bakterinė prostatos infekcija. Dažni simptomai
yra skausmas kirkšnyje, skausmingas ir sunkus šlapinimasis, kraujas šlapime ir
dažnas, skubus šlapinimosi poreikis. Dažniausiai tai paveikia vyrus iki 50
metų.
Uretritas
arba bakterinė infekcija šlaplėje. Uretritas sukelia
deginimo pojūtį šlapinantis ir išskyras iš šlaplės. Kai kurie žmonės taip pat
praneša apie jausmą, kad negali iš karto pilnai pasišlapinti.
Pielonefritas
arba bakterinė inkstų infekcija. Tai yra
pavojingiausias ŠTI tipas ir paprastai neįvyksta, nebent asmuo negydytų
infekcijų arba jo imunitetas nusilpęs. Tai gali sukelti inkstų pažeidimą
(įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) ir sukelti lėtinę infekciją. Jei
bakterijos patenka į inkstus, užkrėstas asmuo gali pajusti karščiavimą,
šaltkrėtį, pykinimą ir vėmimą, taip pat skausmą viršutinėje nugaros dalyje.
Bet kokia infekcija gali tapti pavojinga, jei
negydoma. Atkreipkite dėmesį į ankstyvus simptomus ir kreipkitės į medikus, kai
tik pastebėsite, kad kažkas negerai.
Šlapimo
takų infekcijos paplitimas ir rizika
Šlapimo takų infekcijos yra dažnesnės, nei
manote. Jungtinės Karalystės mokslininkai tyrė beveik vieną milijoną žmonių per
10 metų ir nustatė, kad 21% respondentų per tą laiką sirgo bent viena ŠTI.
Dažniausiai nukentėjo moterys ir vyresni žmonės.
Šlapimo takų infekcijos riziką gali padidinti
daugelis veiksnių, pvz., moteris (todėl trumpesnė šlaplė) ir po tualeto valymas
„nugara į priekį“, dėl kurio bakterijos iš išangės gali patekti į šlaplę.
Kiti veiksniai, didinantys riziką susirgti
UTI:
Susilpnėjusi
imuninė sistema – jei jūsų kūnas dėl kokios nors
priežasties patyrė stresą, jis turi mažiau išteklių kovoti su kenksmingomis
bakterijomis. Tai gali padidinti galimybę susirgti šlapimo takų infekcija.
Dažniausios imuninės sistemos nusilpimo priežastys yra diabetas, nutukimas,
imunosupresantai, lytiniu keliu plintančios ligos ir kitos virusinės ar
bakterinės infekcijos.
Hormoniniai
pokyčiai – staigus estrogeno sumažėjimas buvo susijęs
su padidėjusia infekcijos rizika. Menopauzės ir nėščios moterys turi didesnę
riziką susirgti ŠTI dėl hormonų svyravimų.
Seksualinis
aktyvumas – šlapimo takų infekcija gali atsirasti
lytinių santykių metu, kai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę artimai
liesdamos lytinius organus. Neapsaugotas seksas taip pat gali padidinti
tikimybę užsikrėsti ŠTI dėl pH lygio sutrikimų ir bakterijų pokyčių makštyje.
Tam
tikra gimstamumo kontrolė – naudojant diafragmą kaip
kontracepcijos metodą, padidėja moterų rizika užsikrėsti ŠTI, kaip ir naudojant
prezervatyvus su spermicidinėmis putomis.
Šlapimo
kateterio nešiojimas – tai lankstus vamzdelis,
įkišamas į šlaplę, kad šlapimas būtų surinktas į maišelį tais atvejais, kai
negali normaliai šlapintis. Šlapimo kateteris labai padidina tikimybę
užsikrėsti ŠTI, jei naudojamas nėštumo metu. Siekiant išvengti infekcijų, taip
pat labai svarbu laikytis kateterio naudojimo higienos normų.
Dažni
klausimai
Ar
šaltas oras sukelia ŠTI? Galbūt jums buvo liepta
nesėdėti ant šaltos žemės ir žiemą laikyti apatinę nugaros dalį šiltai. Nors
šaltas oras nesukelia bakterinių infekcijų, jis gali prisidėti. Kai mūsų kūnai
turi ištverti šaltą temperatūrą, jie daro viską, kad aprūpintų krauju ir
deguonimi gyvybiškai svarbius organus. Tai reiškia, kad padidėja kraujotaka
organuose. Todėl jūsų inkstai turi dirbti daugiau, kad filtruotų kraują ir
gamintų daugiau šlapimo. Jei šaltomis dienomis nepalaikote savo kūne tinkamos
hidratacijos, jis neveiks taip efektyviai ir padidinsite riziką, kad
bakterijos, kurios pabėgo nuo filtravimo, pateks į šlapimo takus.
Ar šlapinimasis
po sekso apsaugo nuo ŠTI? Daugelis mano, kad
šlapinimasis po sekso gali padėti išvengti šlapimo takų infekcijų. Nors šį
teiginį patvirtinančių tyrimų nėra daug, šlapimas išplauna bakterijas iš
šlaplės. Lytiniai santykiai padidina riziką susirgti ŠTI, nes intymus kontaktas
reiškia padidėjusį bakterijų, kurios gali nukeliauti į šlapimo takus, buvimą.
Tačiau šlapinimasis po sekso, siekiant nuplauti bakterijas, yra veiksmingas tik
tada, kai tai padarysite maždaug po 30 minučių.
Nors moterys turi didesnę tikimybę užsikrėsti
infekcija, gydytojai rekomendavo vyrams šlapintis ir po sekso. Šlapinimasis po
sekso nėra stebuklingas vaistas; tai neapsaugos nuo nėštumo ar nesustabdys
lytiniu keliu plintančių ligų. Visada praktikuokite saugų seksą!
Įprasti
gydymo būdai
Šlapimo takų infekcija dažnai gali būti gydoma
natūraliomis priemonėmis, tačiau vis tiek turėtumėte kreiptis į gydytoją, kad
įsitikintumėte, jog bakterijos neišplito ir ar jums negresia lėtinė infekcija.
Jūsų gydytojas gali atlikti šlapimo tyrimus, kad nustatytų infekcijos sunkumą.
Dažniausias medicininis gydymas yra antibiotikų kursas ir priminimas gerti
skysčius, kad būtų lengviau išplauti bakterijas iš jūsų sistemos. Jei jaučiate
skausmą, gydytojas gali rekomenduoti skausmą malšinančius vaistus.
Kai kurie specialistai taip pat rekomenduoja
gerti spanguolių sultis arba vartoti kapsules, kuriose yra tanino. Taninas yra
spanguolėse esantis natūralus polifenolis (mikroelementas), kuris neleidžia E.
coli bakterijoms prilipti prie šlapimo pūslės ir šlaplės sienelių.
ŠTI
prevencija
Šlapimo takų infekcija gali sukelti
komplikacijų, tokių kaip šlaplės susiaurėjimas, inkstų pažeidimas, lėtinė infekcija,
nėštumo rizika ir net sepsis. Taigi, ką galite padaryti, kad išvengtumėte ŠTI?
Būkite hidratuoti – pats šlapimas turi tam
tikrų antibakterinių savybių ir veiksmingai neleidžia bakterijoms prilipti prie
šlapimo takų sienelių. Be to, nelaikykite šlapimo; reguliarus šlapinimasis
padeda pašalinti blogąsias bakterijas.
Valykite „nuo priekio iki galo“ – pasišlapinę,
visada nuvalykite nuo lytinių organų iki išangės, kad virškinimo trakto
bakterijos nepatektų į šlaplę.
Stiprinkite imuninę sistemą – jūsų kūnas yra
sukurtas taip, kad kovotų su bakterijomis ir virusais. Kai jūsų imuninė sistema
susilpnėja, organizmui tampa sunkiau išlaikyti natūralų apsauginį „skydą“. Jūs
galite sustiprinti savo imuninę sistemą pakankamai miegodami, valgydami
subalansuotą mitybą ir reguliariai sportuodami.
Praktikuokite saugų seksą – sekso metu su nauju
partneriu visada naudokite prezervatyvą ir nepamirškite po sekso pasišlapinti
ir nusiplauti lytinius organus.
Venkite per daug plauti lytinių organų sritį – šiurkštūs plovikliai ir kvapnūs produktai gali sunaikinti gerąsias bakterijas ir padidinti kenksmingų bakterijų dauginimąsi. Sveika asmeninė higiena yra svarbi, tačiau nepersistenkite – jūsų makšties savaiminio išsivalymo funkcija priklauso nuo vidinės mikrofloros sveikatos.